Generalinė miškų urėdija Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijaGeneralinė miškų urėdija
Kontaktai "Karštoji linija" Nuorodos Svetainės medis Neįgaliesiems
 
English version English version Versija neįgaliesiems Versija neįgaliesiems
Paieška
 
Struktūra ir kontaktai
Teisinė informacija
Veikla
Naujienos
Bendradarbiavimas
Žiniasklaida
Valstybiniai miškai
Informacija
Medžioklė
Paslaugos
Renginiai
Konkursai ir priėmimai į laisvas darbo vietas
Klausimai
Kalėdos
AMEPS

Valstybės biudžetinė įstaiga
Smolensko g. 15, 03201 Vilnius
Tel.   (8 ~ 5) 273 4021
Faks. (8 ~ 5) 273 4004
El.paštas: info@gmu.lt
Juridinių asmenų registras
Kodas: 193257730

 
Pažinkime išskirtinius medžius

Žiniasklaida

Spausdinti Spausdinti

Svetainės medis Žiniasklaida



2012 m. rugpjūčio 24 d.

Priemiesčių miškai tampa šiukšlynais

„Lietuvos žinios“, 2012 m. rugpjūčio 23 d.
Feliksas ŽEMULIS

Aplink Lietuvos sostinę žaliuojančias girias prižiūrinčios Vilniaus miškų urėdijos urėdas Artūras Nanartavičius jau seniai dirba miškininku, bet vis dar neatsistebi, kodėl tiek daug žmonių gamtoje praranda savo sąžinę. Prisirinko grybų, sėdo papietauti – po pietų maisto pakuotes, tuščius butelius palieka miške.

„Jeigu atsivežei tas pakuotes pilnas, tai negi sunku parsivežti namo tuščias – daug lengvesnes? Kam teršti mišką?“ - stebisi urėdas.

O dar blogiau, jog daug kas mišką įsivaizduoja kaip vietą, kur galima nepastebimai ir lengvai atsikratyti statybinėmis atliekomis, pasenusiais baldais, naudotomis padangomis ir kitais nebereikalingais daiktais.

Atliekas – į girią

„Suremontuoja miestiečiai savo butus, namus, o statybines atliekas, senus baldus atgabena į mišką ir išverčia apsidairę, ar niekas nemato. Dažniausiai toli nevažiuoja – iškrato pamiškėje, prie keliukų ar tiesiog viduryje miesto – miškelyje“, - sakė urėdas.

Sykį jis pamatė šiukšlintoją, kuris dieną vertė atliekas iš automobilio priekabos į Cedrono upelį. Paklaustas, kodėl taip daro, atrėžė: „Ne tavo reikalas“. Urėdas užblokavo jo automobilį ir iškvietė policiją, kuri pažeidėją nusivežė į policijos komisariatą.

Miškuose atsikratoma ir senų padangų, ypač tada, kai jos masiškai keičiamos – pavasarį ir rudenį. „Kartą radome miške tokią didelę senų padangų krūvą, jog teko pasamdyti du didelius sunkvežimius joms išvežti“, - pasakojo A.Nanartavičius.

Jo nuomone, vieni žmonės tokiu būdu atliekomis atsikrato iš nežinojimo, jog jas reikia gabenti į savivaldybės parinktas specialias atliekų surinkimo aikšteles, kiti mano, kad ten už tai reikės mokėti, treti nežino, kur tų aikštelių yra, o dar kitiems miškas arčiau negu tos atliekų surinkimo vietos. Pasitaiko ir sąmoningo automobilių servisų, bendrovių, įmonių, pavienių asmenų piktnaudžiavimo.

Tiesa yra tokia: savivaldybių įrengtose didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse gyventojai gali atvežti ir palikti buityje susidariusias didelių gabaritų, statybos ir griovimo, elektros ir elektroninės įrangos, naudotų padangų, buities pavojingąsias (baterijas, akumuliatorius, transporto priemonių pavojingas atliekas, buitinės chemijos atliekas), biologiškai skaidžias atliekas ir antrines žaliavas nemokamai. Išsamesnė informacija apie tai ir šių aikštelių adresai pateikiami Aplinkos ministerijos interneto tinklapyje http://www.am.lt/VI/article.php3?article_id=7609

O už atsikratymą atliekomis miške gali tekti pakloti nemažą pinigų sumą: Administracinių teisės pažeidimų kodeksas už aplinkos teršimą nepavojingomis atliekomis numato 100-300 litų baudą. Jeigu išverčiama pavojingų atliekų, bauda padidėja iki 300-500 litų, be to, gali tekti atlyginti gamtai padarytą žalą. Pastaruoju atveju ieškinys gali siekti tūkstančius litų.

Atsakomybė ir išlaidos

Kaip su šia barbariška mada kovoti? Vienas paprasčiausių būdų – pastatyti poilsiavietėse, kitose žmonių lankymosi vietose, taip pat prie sodų bendrijų atliekų konteinerių. Daug kur Vilniaus miškų urėdijos valdose tai ir daroma.

Tačiau tie konteineriai pripildomi labai greitai, o išvežti juos nepigu, juk gabena jau nebe privatus asmuo. O ir kas turėtų tai daryti – miškininkai? Kodėl tik jie, jei šios teritorijos šeimininkė yra ir savivaldybė? Be to, atliekų neretai priverčia sodininkai, autoservisų, statybos ir remonto bendrovių darbuotojai.

Miškininkai turėtų auginti miškus, o atliekas tvarkyti reiktų tiems, kurie tuo ir užsiima. Tačiau Lietuvoje yra kitaip. Sukurta daugybė atliekų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų, juos įgyvendinančių centrų ir kitokių įstaigų, tačiau šiukšlių pakelėse, pamiškėse beveik nemažėja. O tereikėtų, atrodo, nedaug – galbūt nustatyti tokias plastiko butelių ir kitokių atliekų, kurios gali būti žaliava, kainas, kad žmonėms jas apsimokėtų parduoti, o ne išmesti.

„Dūkštų girininkijoje samdome du nuolatinius rekreacijos darbininkus, kurie šiltuoju sezonu du kartus per savaitę renka šiukšles. Šių metų sezonui tam darbui papildomai priėmėme du žmones ir Verkių girininkijoje. Be to, šiukšles renka eiguliai. Iš viso kasmet šie darbai mūsų urėdijai kainuoja apie 60 tūkstančių litų“, - skaičiuoja urėdas A.Nanartavičius. Vilniaus miesto ir rajono savivaldybės prie šių darbų prisideda labai mažai.

Sizifo darbas

Kuopti iš miškų šiukšles padeda ir talkos. Neseniai Vilniaus miškų urėdijos miškininkai kartu su Lietuvos žaliųjų susivienijimu ir Neries regioninio parko darbuotojais Sudervės girininkijos Griovių draustinyje, miškelyje prie Bieliūnų kaimo, pririnko 150 didelių maišų šiukšlių.

Prieš tai šiemet vyko talkos visose Vilniaus miškų urėdijos girininkijose. Rinkti šiukšles miškininkams padėjo jaunieji miško bičiuliai. Ypač daug savanorių sulaukta Verkių girininkijoje. Per talką „Darom“ Vilniaus urėdijos valdose beveik 1700 gamtos mylėtojų iškuopė net apie 120 tonų šiukšlių, tarp kurių buvo daug buities rakandų, padangų, baldų, statybinių atliekų.

Urėdo A.Nanartavičiaus nuomone, tokios talkos padeda ne tik tiesiogiai – svarbiausia, sako jis, yra tai, kad jos auklėja. „Tas, kuris pakėlė kito žmogaus numestą šiukšlę, turbūt nešiukšlins ateityje pats“, - tikisi Vilniaus miškininkų vadovas.

Ir vis dėlto kol kas ši miškininkų kova su atliekomis primena legendinio Sizifo darbą: stūmė jis į kalną akmenį, o šis vis riedėjo atgal... Kaip įveikti šią problemą?

Daug kas mišką įsivaizduoja kaip vietą, kur galima nepastebimai ir lengvai atsikratyti šiukšlėmis ir nebereikalingais daiktais.

     
« Atgal | Į viršų Informacija atnaujinta: 2012 08 24
VĮ miškų urėdijos
Alytaus miškų urėdija
Anykščių miškų urėdija
Biržų miškų urėdija
Druskininkų miškų urėdija
Dubravos emmu
Ignalinos miškų urėdija
Jonavos miškų urėdija
Joniškio miškų urėdija
Jurbarko miškų urėdija
Kaišiadorių miškų urėdija
Kauno miškų urėdija
Kazlų Rūdos mmu
Kėdainių miškų urėdija
Kretingos miškų urėdija
Kupiškio miškų urėdija
Kuršėnų miškų urėdija
Marijampolės miškų urėdija
Mažeikių miškų urėdija
Nemenčinės miškų urėdija
Pakruojo miškų urėdija
Panevėžio miškų urėdija
Prienų miškų urėdija
Radviliškio miškų urėdija
Raseinių miškų urėdija
Rietavo miškų urėdija
Rokiškio miškų urėdija
Šakių miškų urėdija
Šalčininkų miškų urėdija
Šiaulių miškų urėdija
Šilutės miškų urėdija
Švenčionėlių miškų urėdija
Tauragės miškų urėdija
Telšių miškų urėdija
Tytuvėnų miškų urėdija
Trakų miškų urėdija
Ukmergės miškų urėdija
Utenos miškų urėdija
Valkininkų miškų urėdija
Varėnos miškų urėdija
Veisiejų miškų urėdija
Vilniaus miškų urėdija
Zarasų miškų urėdija
ALIS
Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojų skaitliukai
     
© Generalinė miškų urėdija Sprendimas: Infoluitai
"pilk">Infoluitai