Generalinė miškų urėdija Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijaGeneralinė miškų urėdija
Kontaktai "Karštoji linija" Nuorodos Svetainės medis Neįgaliesiems
 
English version English version Versija neįgaliesiems Versija neįgaliesiems
Paieška
 
Struktūra ir kontaktai
Teisinė informacija
Veikla
Naujienos
Bendradarbiavimas
Žiniasklaida
Valstybiniai miškai
Informacija
Medžioklė
Paslaugos
Renginiai
Konkursai ir priėmimai į laisvas darbo vietas
Klausimai
AMEPS

Valstybės biudžetinė įstaiga
Smolensko g. 15, 03201 Vilnius
Tel.   (8 ~ 5) 273 4021
Faks. (8 ~ 5) 273 4004
El.paštas: info@gmu.lt
Juridinių asmenų registras
Kodas: 193257730

 
Pažinkime išskirtinius medžius

Žiniasklaida

Spausdinti Spausdinti

Svetainės medis Žiniasklaida



2012 m. spalio 11 d.

Pagundų pasipelnyti neliks

Valstybė, sudariusi palankias sąlygas „uabams“ supirkinėti valstybinius miškus, priversta stabdyti miškų aukcionus ir skubiai lopyti teisines spragas.
„Valstiečių laikraštis“2012-10-10, Nr. 81
VL žurnalistė Vida Tavorienė

Baiminamasi, kad aukcionuose išsimokėtinai įsigyjami valstybiniai miškai gali virsti plynėmis, o valstybė patirs milijoninius nuostolius. Kol miškuose nepradėjo poškėti kirviai, skubiai imtasi keisti nuosavybei grąžinti rezervuotų miškų pardavimų aukcionuose tvarką.

Miškai gali virsti plynėmis

Šiemet žemės aukcionuose buvo parduota per 170 ha valstybinės miškų ūkio paskirties žemės. Dauguma sklypų įsigyti išsimokėtinai, o jų kainos aukcionuose pasiekė neregėtas aukštumas. Jau po pirmųjų miško aukcionų pasklido įtarimų, kad gali būti neišvengta piktnaudžiavimų: išsimokėtinai įsigyti sklypai gali virsti plynėmis, o į valstybės iždą nubyrės tik trupiniai.
Aukcionams įsibėgėjant nuogąstavimai dėl galimų piktų kėslų tik augo. Nacionalinės žemės tarnybos duomenimis, iš parduotų 32 miško sklypų 29 įsigijo penki juridiniai asmenys. Parduodant valstybinį mišką, kaip ir žemės ūkio paskirties žemę, taikomos tokios pačios sąlygos – visiškai atsiskaityti už įsigytą nuosavybę privalu per 15 metų, iš karto užmokant tik 10 proc. miško sklypo vertės, arba sumokėti visą sumą iš karto.
„Koks šeimininkas šitaip gali pardavinėti savo turtą, už kurį pinigus gaus tik po 15 metų?! Negi mūsų valstybei nerūpi jos turtas? – nuostabos neslėpė UAB „Dzūkijos miškas“ generalinis direktorius Sergejus Lavrenovas. – Juk tuos miškus bendrovės gali iškirsti, nesumokėti visų pinigų ir palikti plynus laukus. Valstybė patirs didžiulius nuostolius. Šią tvarką būtina keisti.“
Kol pusvelčiui įsigytuose valstybės miškuose nesupoškėjo kirviai, skubiai imtasi lopyti tokių miškų pardavimų aukcionuose tvarką. Seime įregistruotas Žemės ūkio ministerijos parengtas Žemės reformos įstatymo pakeitimo projektas, kuriuo siūloma nustatyti, kad asmenys, pirkdami iš valstybės miško sklypą, už jį privalėtų iš karto sumokėti visą nustatytą kainą. Kol įstatymas bus priimtas, siūloma laikinai stabdyti miško sklypų pardavimą aukcionuose, kad nebūtų galimybių piktnaudžiauti ir neteisėtai kirsti mišką.

Bendrovės išpūtė sklypų kainas

Aukcionuose parduodami nuosavybei grąžinti rezervuoti miškai, į kuriuos atkurti nuosavybės teises nėra pateikta prašymų ir kurie nėra priskirti valstybinės reikšmės miškams. Pasak Valstybės žemės fono direktoriaus pavaduotojo žemėtvarkai Gintauto Vasiliausko, aukcionai turėtų būti naudingi valstybei, o savininkams, kurių žemės sklypai ribojasi su rezervuotais miškais, sudarytos palankios sąlygos įsigyti parduodamus valstybės miško sklypus.
„Tačiau patirtis parodė, kad eiliniai žmonės negali konkuruoti, nes kelios bendrovės, net kelis kartus pakeldamos kainas, perka visus aukcionuose parduodamus miškus. Jei už 20 tūkst. litų įvertintą sklypą pasiūlo 400 tūkst. litų, pagrįstai kyla įtarimų, kodėl taip daroma“, – miško aukcionų stabdymui, kol nebus pakeista tvarka, pritarė G.Vasiliauskas.
Nacionalinės žemės tarnybos duomenimis, aukcionuose daugelio sklypų kaina, palyginti su pradine, išaugo daugiau nei dvigubai, o kai kurių – ir dar daugiau. Mažiausia pradinė parduoto sklypo kaina buvo apie 3 tūkst. litų, didžiausia – apie 180 tūkst. litų. Brangiausiai parduotas 22 ha ploto sklypas, už kurį pirkėjas įsipareigojo sumokėti 460 tūkst. litų.
„Kainos nerealios – rinkoje tokių nebuvo. Jau nuo pat pirmųjų aukcionų išryškėjo galimu piktnaudžiavimu kvepiančios tendencijos. Įmonės, kurios norėtų pirkti mišką, atsiskaityti su valstybe ir vykdyti normalią ūkinę veiklą, nedalyvauja aukcionuose. Mums tokios sąlygos nepriimtinos“, – tvirtino S.Lavrenovas. Pasak Lietuvos privačių miškų savininkų asociacijos valdybos pirmininko Algio Gaižučio, rezervuoto valstybinio miško aukcionuose siūlomos kainos persimetė į rinką, sukeldamos neadekvatų poveikį sandoriams.
Šiemet nuo vasario iki rugpjūčio aukcionuose parduoti 32 valstybinės miškų ūkio paskirties žemės sklypai, kurie yra Šiaulių, Radviliškio, Telšių, Mažeikių, Kalvarijos, Švenčionių, Jurbarko ir Akmenės rajonuose. Fiziniai asmenys įsigijo 3 miško sklypus, penki juridiniai asmenys – 29 miško sklypus.

Saugikliai neapsaugotų nuo nelegalių kirtimų

„Asociacija teigiamai vertina pastangas užtikrinti kuo skaidresnes ir tinkamesnes sąlygas miškų aukcionuose. Už įsigytą valstybės mišką pinigai turėtų būti iškart sumokami, ir tik tada savininkas galėtų disponuoti įsigytu turtu. Valstybei nederėtų užsiimti kreditavimu ir mišką parduoti išsimokėtinai – tam yra bankai“, – aukcionų stabdymui pritarė A.Gaižutis.
UAB „Dzūkijos miškas“ vadovas pabrėžė, kad negalima lyginti miško ir žemės ūkio paskirties žemės. „Pastaroji kasmet subrandina derlių, o miškų ūkio paskirties žemės pagrindinė vertybė – miškas, kuris greitai neužauga. Todėl sudaryti vienodas išsimokėjimo per 15 metų sąlygas perkant mišką ir žemės ūkio paskirties žemę, yra neteisinga“, – pabrėžė S.Lavrenovas.
Valstybinės miškų ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo taisyklėse pardavimo išsimokėtinai sąlyga nustatyta remiantis Žemės reformos įstatymo nuostatomis. Visi išsimokėtinai parduoti miško sklypai įkeičiami įregistruojant priverstinę hipoteką. Aplinkos ministerija šiemet vasarą patikslino leidimų kirsti mišką išdavimo tvarką, kuri turėtų apsaugoti nuo galimų piktnaudžiavimų aukcionuose įsigytuose miškuose. Nustatyta, kad tais atvejais, kai miško sklypui įregistruota hipoteka, prieš išduodant leidimą miškui kirsti privaloma gauti raštišką hipotekos kreditoriaus sutikimą. Nepaisydami šių saugiklių, aukcionuose išsimokėtinai valstybinius miškus supirkę asmenys gali neteisėtai pasidarbuoti miškuose ir išsikirti mišką.

Dvidešimt metų neduoda naudos

„Uabų“ nusitaikymas į valstybės miškus sukėlė miškininkų ir visuomenės pasipiktinimą. Lietuvos miško savininkų asociacijos vadovas pabrėžė, kad nuosavybei atkurti rezervuotų miškų pardavimas aukcionuose – teigiamas procesas. „Nereikėtų spekuliuoti tuo, kad išpardavinėjami valstybiniai miškai. Valstybei priklausantys miškai Lietuvoje neparduodami – tai įtvirtinta įstatymais. O rezervuoti miškai dvidešimt metų neduoda jokios naudos mūsų valstybei. Tai neūkiškumas“, – teigė A.Gaižutis.
Lietuvos miškų savininkų asociacijos valdybos pirmininkas pastebėjo, kad aukcionuose pardavinėjami miško sklypai nėra itin patrauklūs. Tai esą daugiausia pamiškės, nedideli gabaliukai, pelkėtos vietos. Vyriausybės sprendimu aukcionuose norima parduoti per 130 tūkst. ha rezervuotų miškų. Nacionalinės žemės tarnybos duomenimis, yra suprojektuota daugiau kaip 1 500 miško sklypų, kuriuos galima parduoti.

Įžvelgė piktnaudžiavimo pavojų

Edmundas Pupinis , Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas
Norai buvo geri – privačių sklypų savininkams, ypač ūkininkams, gyvenantiems netoli rezervuotų miškų, kurie dabar yra privatizuojami, sudaryti sąlygas juos įsigyti išsimokėtinai. Tačiau atsirado juridinių asmenų, kurie bet kokia kaina laimi aukcionuose ir įsigyja miško sklypus. Įžvelgėme pavojų, kad tos bendrovės gali piktnaudžiauti – nesumokėjus visos kainos išsikirsti mišką ir bankrutuoti. Aplinkos ministerijos prašėme atidžiau prižiūrėti tuos sklypus, kad nebūtų plyno lauko kirtimų. Jų nepasitaikė – nesuspėjo. Kad nebūtų nesusipratimų, kol bus keičiamas įstatymas, kurį siūlome skubos tvarka, reikia sustabdyti pardavimus aukcionuose.

Kam paliktos spragos?

Algimantas Kundrotas , Kuršėnų miškų urėdijos urėdas
Atsirado gudručių, kurie puolė pirkti valstybinio miško sklypus. Kam nauda, jei bendrovės perka išsimokėtinai ir sumoka 10 proc. pradinę įmoką? Gali būti, kad mišką parduos, bankrutuos, o valstybei liks iškirstos plynės. Kam tokios spragos paliktos? Įstatymą reikia kuo skubiau keisti.

Miškus turi valdyti valstybė

Algirdas Butkevičius , Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narys
Pasisakau už tai, kad valstybiniai miškai visai nebūtų privatizuojami ir pardavinėjami. Miškus turi valdyti valstybė. Tuos miškų sklypus, į kuriuos atkurta nuosavybės teisė, tegu valdo privatūs savininkai. Tačiau dabar daugiau miškų privatizuoti nereikėtų.

     
« Atgal | Į viršų Informacija atnaujinta: 2012 10 11
ALIS
Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojų skaitliukai
     
© Generalinė miškų urėdija Sprendimas: Infoluitai
"pilk">Infoluitai