Generalinė miškų urėdija Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijaGeneralinė miškų urėdija
Kontaktai "Karštoji linija" Nuorodos Svetainės medis Neįgaliesiems
 
English version English version Versija neįgaliesiems Versija neįgaliesiems
Paieška
 
Struktūra ir kontaktai
Teisinė informacija
Veikla
Naujienos
Bendradarbiavimas
Žiniasklaida
Valstybiniai miškai
Informacija
Medžioklė
Paslaugos
Renginiai
Konkursai ir priėmimai į laisvas darbo vietas
Klausimai
AMEPS

Valstybės biudžetinė įstaiga
Smolensko g. 15, 03201 Vilnius
Tel.   (8 ~ 5) 273 4021
Faks. (8 ~ 5) 273 4004
El.paštas: info@gmu.lt
Juridinių asmenų registras
Kodas: 193257730

 
Pažinkime išskirtinius medžius

Žiniasklaida

Spausdinti Spausdinti

Svetainės medis Žiniasklaida



2012 m. spalio 18 d.

Lietuva pripažinta geriausiai pasaulyje miškus saugančia valstybe

Paulius Paulaitis, www.GRYNAS.lt
2012 m. spalio 17 d.

Jeilio universiteto (JAV) mokslininkai paskelbė savo kasmetinį Aplinkos gerovės indeksą (Environmental Performance Index, sutrumpintai EPI). Įvairių sričių mokslininkai nuolat renka duomenis apie kiekvienos 132 pasaulio valstybių padėtį aplinkosaugos išsaugojimo srityje. Pirmąją vietą užėmė Šveicarija, Lietuva – 17-oje vietoje. Pagal miškų išsaugojimo vertinimą, mūsų šalis pripažinta pirma pasaulyje.

Tyrėjai iš JAV, sudarydami EPI reitingą skaičiavo 22 skirtingus rodiklius: nuo vaikų mirtingumo, oro užterštumo, priėjimo prie kokybiško vandens, iki miškų, bioįvairovės ir žuvų išteklių išsaugojimo, CO2 emisijų ir atsinaujinančios energetikos kiekį. Duomenys buvo renkami ne iš oficialių valstybių šaltinių, o iš kitų tarptautinių nevyriausybinių organizacijų.
Įdomu tai, kad antroje vietoje pasaulyje atsidūrė kaimyninė Latvija, tuo tarpu Estija įrašyta tik 54 eilės numeryje. Labiausiai savo aplinka besirūpinančių šalių dešimtukas atrodo taip:
1. Šveicarija (76,69 EPI taškai)
2. Latvija (70,37)
3. Norvegija (69,92)
4. Liuksemburgas (69,2)
5. Kosta Rika (69,02)
6. Prancūzija (69)
7. Austrija (68,92)
8. Italija (68,9)
9. Jungtinė Karalystė (68,82) ir Švedija (68,82)
10. Vokietija (66,91)

17. Lietuva (65,5)

22. Lenkija (63,47)

54. Estija (56,09)

65. Baltarusija (53,88)
...
106. Rusija (45,43)

132. Irakas (25,32)

Aukštą Lietuvos aplinkos gerovės įvertinimą labiausiai lėmė kelios pozicijos. Lietuva pripažinta pirmaujanti pasaulyje pagal oro kokybės ir kenksmingų dalelių skaičių ore bei miškų ploto augimą ir kirtimų mastą. Tiesa, šia aukšta pozicija mes dalinamės su Serbija, Moldavija, Nepalu, Kirgizija ir dar kelios valstybėmis.
Prasčiausias įvertinimas Lietuvai buvo skirtas už žemės ūkio politiką, subsidijavimą ir pesticidų kontrolę bei už kovą su klimato kaita.

Pokyčiai

Jeilio mokslininkai taip pat įvertinto ir tiriamų valstybių įvairių rodiklių tendencijas. Aukštai reitinge atsidūrusi valstybė nebūtinai bus toje pozicijoje ilgai. Pvz. Šveicarijos atveju, nors ji ir pripažinta pirmoje vietoje pagal naujausius patikimus duomenis, tačiau jos gerovės indeksas kyla labai lėtai (89 vieta iš 132). Aplinkosaugos padėtis Latvijoje kyla sparčiausiai pasaulyje (1 vieta), Lietuva 104-oje vietoje, Estija – 128. Labiausiai sunerimti turėtų Rusija. Jos padėtis pripažinta blogėjančia sparčiausiai pasaulyje.
Pagal statistinius duomenis, Lietuva balansuoja ant pokyčių krašto: aplinkosaugos padėtis per pastaruosius metus čia tik nežymiai pagerėjo. Ant krašto taip pat balansuoja Lenkija ir Baltarusija. Kita vertus, nuo 2000 m. Lietuvos EPI reitingas nežymiai, bet nuolat kilo (nuo 61,9 2000 m. iki 65,5 balų 2012 m.).


Valstybinių miškų ekonominio efektyvumo sąlygos ir aplinkybės

Valstybinių miškų ūkio gaunamų pajamų ir pelno dydis bei veiklos efektyvumas priklauso nuo metinės kirtimo biržės dydžio ir struktūros. Metinę kirtimo biržę tvirtina LR Vyriausybė, nustatydama tuo pačiu maksimaliai leistiną iškirsti medienos kiekį. Akad. A. Buračo mokslininkų grupė nagrinėjo direktyvinio kirtimo normos (biržės) reguliavimo ir valstybinių miškų sektoriaus ekonominio efektyvumo ryšį. Jų nuomone, miškų urėdijų kapitalo ir turto vertėje yra nelogiška apskaityti tuos medynus, kuriais ji negali disponuoti ūkinėje veikloje. Tuo tarpu skelbiant valstybės įmonių finansines ataskaitas, taikoma būtent ši ydinga metodika, įtraukiant į valstybinių miškų kapitalą ir turtą 3,1 mlrd. Lt. augančių medynų vertę. Tai esmingai iškreipia ekonominio efektyvumo rodiklius ir verčia daryti klaidingas išvadas.

Nuosavo kapitalo grąža valstybinėse įmonėse 2010 m., proc.

Valstybės

Nuosavo kapitalo grąža

Lietuva

16,3

Lenkija

10,4

Suomija

13,9

Žemutinė Saksonija

10,5

Iš pateikiamų duomenų matyti, kad Lietuvos valstybinio miško sektoriaus generuojama nuosavo kapitalo grąža yra didžiausia.
Generuojama turto grąža Lietuvoje – 8,4 proc., Švedijoje – 7,1 proc.
Šaltinis – Leidinys „Miškų urėdijų veiklos efektyvumo įvertinimo alternatyvų tyrimai. Apžvalga“ parengtas, panaudojus Aleksandro Stulginskio universiteto, LAMMC Miškų instituto filialo ir prof. Akademiko A. Buračo vadovaujamos grupės mokslo tiriamųjų darbų medžiagą (2012 m.)

Daugiau informacijos: Valstybinio miškų sektoriaus veiklos pristatymas

     
« Atgal | Į viršų Informacija atnaujinta: 2012 10 18
ALIS
Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojų skaitliukai
     
© Generalinė miškų urėdija Sprendimas: Infoluitai
"pilk">Infoluitai