Generalinė miškų urėdija Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijaGeneralinė miškų urėdija
Kontaktai "Karštoji linija" Nuorodos Svetainės medis Neįgaliesiems
 
English version English version Versija neįgaliesiems Versija neįgaliesiems
Paieška
 
Struktūra ir kontaktai
Teisinė informacija
Veikla
Naujienos
Bendradarbiavimas
Žiniasklaida
Valstybiniai miškai
Informacija
Medžioklė
Paslaugos
Renginiai
Konkursai ir priėmimai į laisvas darbo vietas
Klausimai
AMEPS

Valstybės biudžetinė įstaiga
Smolensko g. 15, 03201 Vilnius
Tel.   (8 ~ 5) 273 4021
Faks. (8 ~ 5) 273 4004
El.paštas: info@gmu.lt
Juridinių asmenų registras
Kodas: 193257730

 
Pažinkime išskirtinius medžius

Žiniasklaida

Spausdinti Spausdinti

Svetainės medis Žiniasklaida



2012 m. spalio 22 d.

Miškų apsauga: Lietuva triumfuoja, Brazilija ir Indonezija pralaimi

lrytas.lt, 2012-10-21
Ingrida Žirlienė

Lietuva – geriausiai pasaulyje miškus sauganti valstybė. Tai paaiškėjo Jeilio universiteto (JAV) mokslininkams paskelbus kasmetinį Aplinkos gerovės indeksą. Artimiausi Lietuvos kaimynai užėmė šias vietas: Latvija ir Baltarusija – 32-oje vietoje, Lenkija – 42-oje. Lietuva laimi šią kovą, nes miškai saugomi ir valstybės: daug bendraujama ir su privačių miškų savininkais, iškertama mažiau negu įveisiama, o daugiausia eksportuojama popiermedžių.

Visais laikais lietuviui miškas buvo brangus. Miškų išsaugojimas yra ir valstybės politikos dalis. Tačiau programos taip ir liktų popieriuje, jei ne darbštūs savo profesijai atsidavę Lietuvos miškininkai.

Lietuvos miškai užima 2,2 mln. hektarų. Didžiąją dalį šalies miškų sudaro spygliuočių medynai- pušynai (35,3 proc.) ir eglynai (20,9 proc.). Iš lapuočių vyrauja beržynai (22,2 proc.), juodalksnynai (6,8 proc.). Pagal nuosavybės formą Lietuvoje vyrauja valstybinės reikšmės miškai (49,6 proc.). Privatūs miškai užima 38,6 proc. visų miškų. Likusi dalis miškų yra rezervuoti nuosavybės teisėms atkurti

Visų rūšių miško kirtimais Lietuvos valstybiniuose ir privačiuose miškuose per pastarąjį dešimtmetį kasmet paruošiama 5,3- 6,5 mln. kub. metrų likvidinės medienos. Tokia medienos ruošos apimtis atitinka darnaus miškų ūkio principus, kai iškertamos medienos kiekis neviršija jos prieaugio. Medienos prieaugio neviršijanti miško kirtimo apimtis turi būti išlaikoma ir ateityje.

Miškų urėdijų patikėjimo teise valdomuose miškuose per 2011 metus iškirsta 3924 tūkst. kubinių metrų. Valstybiniuose miškuose nuo 2005 m. neplynų kirtimų plotas sudaro 22- 27 proc. nuo viso pagrindinių miško kirtimo ploto.

Valstybiniuose miškuose kasmetinę kirtimo normą nustato Vyriausybė. Tai garantuoja nuolatinį medienos tiekimą medienos perdirbėjams. Privataus miško savininkai mišką kerta tik gavę specialius leidimus iš Valstybinės miškų tarnybos specialistų. Kirtimų apimtis privačiuose miškuose reguliuoja medienos kaina rinkoje.

Ar džiūgauti ne per anksti?

Nerimo dėl miškų lyg ir neturėtų būti, juolab, kad Seimas priėmė rezoliuciją „Dėl valstybinių miškų išsaugojimo“, teigia Lietuvos miškininkų sąjungos prezidentas Edmundas Bartkevičius.

„Tačiau miškas yra didelis valstybės turtas ir niekada negali būti garantuotas, kad kas nors nebandys juo pasinaudoti. Paskutiniuoju metu viešojoje erdvėje nuolat buvo skleidžiama visuomenę klaidinanti informacija apie miškininkus ir jų veiklą.

Prisidengiant rūpesčiu dėl valstybės įmonių, tarp jų ir miškų urėdijų, veiklos efektyvumo buvo siūloma įvairių pertvarkos projektų, kurie iš esmės buvo ne kas kita kaip atskiri „Visuomio“ variantai.

Taigi, tarsi rūpinamasi valstybės poreikiais, o iš tiesų siūlomos gerai veikiančios valstybės miškų sistemos išdraskymo metodikos. Neabejotina, kad tai dar tik vienas bandymas įgyvendinti vienos valstybinės miško įmonės ar akcinės bendrovės steigimą ir kompleksinio miško ūkio suskaldymo idėją“, - įsitikinęs E. Bartkevičius.

Anot jo, absoliutus centralizavimas ir monopolistinės įmonės sukūrimas ne tik neprisidėtų prie valstybinio miško ūkio plėtros, bet ir pažeistų šimtmečiais susiformavusias miško ūkio tradicijas, sutrikdytų stabiliai funkcionuojantį valstybinį miškų ūkį.

E.Bartkevičius šiek tiek nerimauja dėl privačių miškų. Lietuvoje šiuo metu yra beveik 250 tūkst. miško savininkų, o vidutinės privačios valdos plotas yra labai nedidelis (tik 3,1 ha). Tokiame mažame plote sunku racionaliai ūkininkauti. O ką jau kalbėti apie kelių priežiūrą ir kitus darbus. Jei privačių miškų savininkai neinvestuos į kelių priežiūrą, greitai jie taps nepravažiuojami.

Dubravos eksperimentinės mokomosios miškų urėdijos urėdas Kęstutis Šakūnas pastebi, kad valstybinių miškų sertifikavimas rodo, jog miškai naudojami tvariai ir taupiai. Tai, kad plotai didėja, lėmė ir ES parama, skiriama už naujų miškų veisimą.

„Dar tarybiniais laikais buvo laikomasi politikos tausoti savus miškus ir daugiau medienos importuoti“, - pastebi K. Šakūnas. Dalis Lietuvoje pagamintos medienos yra eksportuojama (2010 m. – 1,3 mln.m²), tačiau 80 procentų šio kiekio yra popiermedžiai, kurie Lietuvoje yra neperdirbami. Daugiausia eksportuojami į Švediją ir Lenkiją. Mediena yra ir įvežama į Lietuvą. Pagrindiniai tiekėjai – Baltarusija ir Ukraina.

Didėja brandžių pušynų plotai

„Lietuvos miškuose subrendo didžioji dalis karo ir pokario metais susiformavusių minkštųjų lapuočių medynų. Ne visada laiku buvo sureaguota į šių medžių rūšių didėjančius brandžių medynų plotus ir dabar yra susikaupę dideli plotai perbrendusių minkštųjų lapuočių medynų“, - pastebi profesorius Andrius Kuliešis.

Pastaruoju metu sparčiai didėja brandžių pušynų plotai ir tai tęsis dar 3-4 dešimtmečius iki brandą pasieks praėjusio šimtmečio V-VI dešimtmečiuose įveisti ne miško žemėse dideli pušynų plotai.

Lietuvos ir Pietų Švedijos studija biologinės įvairovės požiūriu parodė, jog Lietuvoje sudarytos žymiai geresnės sąlygos biologinei įvairovei didinti. Lietuvoje išskirti ekosistemų apsaugos miškų plotai keletą kartų viršija tokių miškų plotus Pietų Švedijoje, susikaupusių sausuolių medžių, storesnių nei 38 cm, Lietuvoje yra beveik 3 kartus daugiau nei Pietų Švedijoje.

Brazilijos ir Indonezijos praradimai

Kasmet didžiausi miškų plotai prarandami Brazilijoje (daugiau nei 3 mln. ha), Indonezijoje (daugiau nei 1,8 mln. ha), Sudane (daugiau nei 0,5 mln.).

Daug miškų ploto prarandama taip pat tokiose šalyse, kaip Mianmaras, Zambija, Tanzanijos Jungtinė Respublika, Nigerija, Kongo Demokratinė Respublika, Zimbabvė, Venesuela. Bendrai Centrinėje Amerikoje per 2000-2005 metų laikotarpį miškingumas sumažėjo 1,2, Afrikoje 0,62, Pietų Amerikoje – 0,5 procento.

Be miškų užterštumas padidėtų

Miškai atlieka svarbų vaidmenį biosferoje. Jie - svarbiausi mūsų planetos producentai: miškuose susintetinama beveik pusė gyvosios pirminės produkcijos.

Jie svarbūs anglies dvideginio (CO2 ) ir deguonies (O2 ) apykaitoje. Saulėtą vasaros dieną vienas hektaras našaus miško iš oro pasisavina 220 – 280 kg CO2 ir išskiria 180 -220 kg O2 . Tokių miško funkcijų negali pakeisti jokie inžineriniai įrenginiai.

Miškai reguliuoja vandens lygį upėse ir ežeruose. Po medžių lajomis susilpnėja lietaus vandens garavimas, pavasarį lėčiau tirpsta sniegas. Vanduo nenubėga žemės paviršiumi, nes susigeria į miško paklotę, gausiais šaknų takais skverbiasi į dirvožemį. Todėl miško dirvožemiai tarytum kempinė laiko vandenį ir vėliau palaipsniui jį atiduoda upėms ir ežerams.

Miškas turi įtakos aplinkinių teritorijų mikroklimatui. Miškai mažina vėjo greitį, padidina kritulių kiekį, oro temperatūrą ir santykinę jo drėgmę, tolygiau paskirsto gretimuose laukuose sniegą, o pavasarį, prilaikydami įšąlą – ir dirvožemio drėgmę.

Svarbi ir dar viena miško funkcija - miškai yra didžiausias augalų ir gyvūnų arba biologinės įvairovės rezervuaras.

     
« Atgal | Į viršų Informacija atnaujinta: 2012 10 22
ALIS
Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojų skaitliukai
     
© Generalinė miškų urėdija Sprendimas: Infoluitai
"pilk">Infoluitai