Generalinė miškų urėdija Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijaGeneralinė miškų urėdija
Kontaktai "Karštoji linija" Nuorodos Svetainės medis Neįgaliesiems
 
English version English version Versija neįgaliesiems Versija neįgaliesiems
Paieška
 
Struktūra ir kontaktai
Teisinė informacija
Veikla
Naujienos
Bendradarbiavimas
Žiniasklaida
Valstybiniai miškai
Informacija
Medžioklė
Paslaugos
Renginiai
Konkursai ir priėmimai į laisvas darbo vietas
Klausimai
Kalėdos
AMEPS

Valstybės biudžetinė įstaiga
Smolensko g. 15, 03201 Vilnius
Tel.   (8 ~ 5) 273 4021
Faks. (8 ~ 5) 273 4004
El.paštas: info@gmu.lt
Juridinių asmenų registras
Kodas: 193257730

 
Pažinkime išskirtinius medžius

Žiniasklaida

Spausdinti Spausdinti

Svetainės medis Žiniasklaida



2013 m. gegužės 7 d.

 Koks darbas laukia miškininkų, Lietuvai pirmininkaujant ES Taryba


„Mūsų girios“, 2013 / 04
Nerijus Kupstaitis, Aplinkos ministerijos Miškų departamento
Miškų ūkio plėtros skyriaus vedėjas

Dažnai manoma ir teigiama, kad pirmininkavimo metu Lietuva turės galimybę inicijuoti mūsų valstybei svarbius klausimus, į pirmą vietą iškelti vienokius ar kitokius šalies interesus. Iš tiesų Lietuva, kaip ir bet kuri kita pirmininkaujanti šalis, pirmininkavimo darbotvarkei turės tik minimalios įtakos. Pirmininkavimo esmė – laikantis kuo neutraliau, suderinti visų ES šalių narių interesus ir rasti kompromisinius sprendimus, svarstant jau anksčiau ES Komisijos ar kitų ES institucijų inicijuotus klausimus. Pagrindiniai reikalavimai pirmininkaujančiam – objektyvumas, nešališkumas, sąžiningas tarpininkavimas, gera komunikacija, pasitikėjimo sukūrimas ir išlaikymas. Visa tai taikytina ir Miškų ūkio darbo grupei.

Darbas ne vien Briuselyje
Svarbiausia ES Tarybos Miškų ūkio darbo grupės veiklos forma – posėdžiai Briuselyje. Lietuvos pirmininkavimo metu iš viso numatomi 5 posėdžiai. Iš pirmo žvilgsnio vienas posėdis per mėnesį – ne toks jau didelis darbo krūvis pusmečiui. Tačiau ne mažiau svarbus darbas vyksta tarp posėdžių. Tai ne tik organizaciniai parengiamieji darbai, bet ir neformalūs bendravimai ar derybos visais darbotvarkės klausimais tarp konkrečių šalių narių atstovų ir pirmininkaujančios šalies komandos. Be to, dar ir svarstytinų klausimų derinimas raštu, ES pozicijų miškų klausimais formulavimas, derinimas ir pristatymas tarptautiniuose renginiuose, kur pirmininkaujančios šalies atstovai turi kalbėti jau ne Lietuvos, o visos ES vardu. Nuo liepos 1 d. prie į ES įstoja ir Kroatija, todėl mūsų šaliai teks pirmininkauti ir atstovauti 28-oms Europos Sąjungos valstybėms.
Pirmininkaujančios šalies darbui įtakos turi iš anksčiau susiformavusios tradicijos. Viena iš jų – kiekvienos pirmininkaujančios šalies rengiamas neformalus ES miškų direktorių susitikimas. Jis suburia ES valstybių narių institucijų (ministerijų, tarnybų, agentūrų ir kt.), atsakingų už miškų politikos klausimus, direktorių lygmens vadovus aptarti aktualiausius miškų ūkio klausimus Europos Sąjungos lygmeniu. Lietuvoje toks susitikimas bus organizuojamas pirmą kartą, jis numatomas rugsėjo 11-12 dienomis. Žvelgiant iš nacionalinės pusės, neformalus ES miškų direktorių susitikimas – tai puiki galimybė pristatyti Lietuvos miškus, juose vykdomus darbus, supažindinti su Lietuvos miškų ūkio politika, miškų ūkio plėtros tikslais, pasidalinti patirtimi. Į renginį kviečiamos delegacijos iš visų ES šalių. Taip pat susitikime kviečiami dalyvauti Europos Komisijos atsakingi už miškus pareigūnai, Tarybos generalinio sekretoriato, Europos nevyriausybinių organizacijų atstovai. Pirmąją renginio dieną planuojamos darbinės sesijos, kurių metu bus aptariami aktualūs ES miškų politikos klausimai, pristatomi renginio dalyvių pranešimai. Taip pat numatoma skirti dėmesio prezentacijos pristatymui apie Lietuvos miškus ir miškų ūkį. Antrąją susitikimo dieną renginio dalyviams planuojama organizuoti ekskursiją į profesinio pobūdžio demonstracinius objektus, kur svečiams bus pristatyti praktiniai miškininkavimo Lietuvoje pavyzdžiai.

Svarbiausi miškų srities klausimai
Grįžkime prie ES Tarybos Miškų ūkio darbo grupės veiklos.
Kaip jau minėjau, svarbiausi svarstytini klausimai dažniausiai susiformuoja iš anksto. Jau dabar galima teigti, kad Miškų ūkio darbo grupei Lietuvos pirmininkavimo metu teks ne mažiau kaip du tokie klausimai.
Pirmasis – teisiškai įpareigojantis susitarimas Europos miškams Forest Europe proceso metu (galimai Europos miškų konvencija) arba derybų užbaigimas dėl šio susitarimo (konvencijos). Briuselio kalboje šiam klausimui įvardinti vartojama santrumpa LBA (nuo žodžių Legally Binding Agreement). Oficialiai šis klausimas ES institucijų, kartu ir ES Tarybos Miškų ūkio darbo grupės posėdžių darbotvarkėse, atsirado po 2011 m. Osle įvykusios atsakingų už miškus Europos šalių ministrų konferencijos. Būtent šioje Forest Europe ministrų konferencijoje ir priimtas sprendimas pradėti derybas dėl teisiškai įpareigojančio susitarimo miškų srityje (LBA) ir įsteigti Tarpvyriausybinį derybų komitetą (INC). 2012-2013 m. iš viso suplanuoti INC derybų 4 etapai. Pirmieji du etapai įvyko 2012 m. Pagal planą derybos turėtų būti baigtos šių metų birželį. Tačiau užsitęsė trečiasis derybų etapas, todėl dar neaišku, ar ketvirtasis bus užbaigtas, kaip numatyta. Net ir užbaigus derybas per 6 mėn. numatoma organizuoti neeilinę ministrų konferenciją. Jei derybos bus baigtos laiku, tikėtina, kad Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai metu gali būti organizuojama ši ministrų konferencija, planuojama Madride. Tokiu atveju Lietuvai reikėtų koordinuoti ES pozicijos rengimą ir derinimą prieš konferenciją bei dalyvauti ministrų konferencijoje kaip pirmininkaujančiai ES Tarybai valstybei narei. Jei derybos užsitęstų, Lietuvai tektų koordinuoti ES pozicijų rengimą ir derinimą derybų susitikimams ir renginiams.

*Forest Europe yra Ministrų konferencijų dėl miškų išsaugojimo Europoje proceso tąsa. Nuo 1990 m. surengtos 6 ministrų konferencijos Europos miškų išsaugojimo klausimais. Šis procesas vienija  Europos regiono 46 valstybes ir ES, kurios siekia bendro tikslo – darnaus miškininkavimo.

Antrasis klausimas – naujoji ES miškų strategija. Iki 1998 m. nebuvo ES lygmens dokumento, skirto specialiai miškų ūkio strateginėms nuostatoms. Po diskusijų atmetus siūlymus įtvirtinti Bendrąją miškų ūkio politiką, 1998 m. gruodžio 15 d. Taryba patvirtino šiuo metu galiojančią ES Miškų ūkio strategiją. Jos pagrindinis tikslas – skatinti tvarų miškininkavimą ES šalyse, koordinuojant nacionalines šalių narių miškų ūkio politikas (strategija nėra teisiškai privalomas susitarimas). Strategija paremta tarptautiniais, ES ir šalių narių įsipareigojimais (Jungtinių Tautų ir Ministrų dėl Europos miškų apsaugos konferencijų sprendimais ir pan.). Įgyvendinant strategiją, 2006 m. birželio 15 d. Komisija patvirtino penkerių metų (2007-2011) miškams skirtą ES veiksmų planą. 2010 m. baigiantis šio plano įgyvendinimo laikotarpiui Komisijoje (Nuolatiniame miškų ūkio komitete) pradėtos diskusijos dėl strategijos tobulinimo. Komisija pasiūlė dvi alternatyvas: nežymiai tobulinti galiojančią strategiją arba peržiūrėti strategiją iš esmės ir inicijuoti jos pakeitimą. Šalys narės pritarė antrajai alternatyvai, todėl po 2011 m. balandžio 15 d. vykusio Komisijos organizuoto seminaro ES miškų ūkio strategijos peržiūrai inicijuoti, Komisija įsteigė ekspertų darbo grupę prie Nuolatinio miškų ūkio komiteto dėl ES Miškų ūkio strategijos peržiūros, kuri pateikė ataskaitą dėl strategijos ateities. Ši ataskaita apsvarstyta 2012 m. liepos 4 d. vykusio Komisijos organizuoto seminaro dėl ES naujosios miškų strategijos metu. Nuolatinis miškų ūkio komitetas 2012 m. rugsėjo 14 d. posėdyje patvirtino nuomonę dėl ES naujosios miškų strategijos. Nuomonės esmė – naujoji ES miškų strategija turi išlikti teisiškai neprivalomu ES lygmens miškų politikos instrumentu, paremtu subsidiarumo principu ir pagarba nacionalinėms kompetencijoms. Šios nuomonės pagrindu ES Komisija 2013 m. pirmą pusmetį numato parengti patį strategijos dokumentą, suderinti jį ES Komisijoje nustatyta tvarka ir pateikti ES Tarybai ir ES Parlamentui. Taigi Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai metu šis dokumentas greičiausiai atsidurs Miškų ūkio darbo grupės darbotvarkėje ir bus pradėtas svarstyti.

Čia įvardinau tik du svarbiausius ir jau dabar žinomus klausimus, kuriuos Lietuvos vadovaujama Miškų ūkio darbo grupė svarstys 2013 m. antrąjį pusmetį. Bet tai tikrai nebus vieninteliai svarstomi klausimai.

Reikia paminėti ir tai, kad kai kurie su miškais susiję labai svarbūs klausimai svarstomi ne minėtoje Miškų ūkio darbo grupėje, o kitose darbo grupėse, kur miškininkai dalyvauja tik netiesiogiai – formuluodami pasiūlymus, kuriuos pristato jau tų darbo grupių nariai. Kaip pavyzdį pateiksiu šiuo metu svarstomą naujojo finansinio laikotarpio (2014-2020 m.) kaimo plėtros reglamentą, pagal kurį bus teikiama ES parama miškų ūkiui per ateinančius septynerius metus. Šis reglamentas svarstomas Žemės ūkio ir kaimo plėtros darbo grupėje, tačiau dėl miškų ūkio paramos priemonių mes aktyviai teikiame pastabas ir pasiūlymus, kuriuos Briuselyje pristato jau Žemės ūkio ministerijos atstovai. Šis pavyzdys parodo, koks svarbus yra bendradarbiavimas tarp konkrečių darbo grupių atstovų, taip pat tarp – pirmininkavimo komandų.

Apibendrindamas tai, kas paminėta šiame straipsnyje, dar kartą norėčiau akcentuoti ES politikos miškų srityje specifiką: tai, kad ES lygmeniu nėra bendrosios miškų (ūkio) politikos ir svarbiausi miškų ūkio politikos klausimai paliekami šalių narių kompetencijoje, leidžia šalims narėms pačioms formuoti miškų politiką nacionaliniame lygmenyje. Tuo pačiu tampa sudėtingesnė bendrų miškų politikos instrumentų paieška ES lygmenyje, o tai savo ruožtu sunkina pirmininkaujančios šalies vaidmenį, surandant kompromisus, kai reikia kalbėti visų ES šalių narių, visos Europos Sąjungos vardu.

     
« Atgal | Į viršų Informacija atnaujinta: 2013 05 07
VĮ miškų urėdijos
Alytaus miškų urėdija
Anykščių miškų urėdija
Biržų miškų urėdija
Druskininkų miškų urėdija
Dubravos emmu
Ignalinos miškų urėdija
Jonavos miškų urėdija
Joniškio miškų urėdija
Jurbarko miškų urėdija
Kaišiadorių miškų urėdija
Kauno miškų urėdija
Kazlų Rūdos mmu
Kėdainių miškų urėdija
Kretingos miškų urėdija
Kupiškio miškų urėdija
Kuršėnų miškų urėdija
Marijampolės miškų urėdija
Mažeikių miškų urėdija
Nemenčinės miškų urėdija
Pakruojo miškų urėdija
Panevėžio miškų urėdija
Prienų miškų urėdija
Radviliškio miškų urėdija
Raseinių miškų urėdija
Rietavo miškų urėdija
Rokiškio miškų urėdija
Šakių miškų urėdija
Šalčininkų miškų urėdija
Šiaulių miškų urėdija
Šilutės miškų urėdija
Švenčionėlių miškų urėdija
Tauragės miškų urėdija
Telšių miškų urėdija
Tytuvėnų miškų urėdija
Trakų miškų urėdija
Ukmergės miškų urėdija
Utenos miškų urėdija
Valkininkų miškų urėdija
Varėnos miškų urėdija
Veisiejų miškų urėdija
Vilniaus miškų urėdija
Zarasų miškų urėdija
ALIS
Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojų skaitliukai
     
© Generalinė miškų urėdija Sprendimas: Infoluitai
"pilk">Infoluitai