Generalinė miškų urėdija Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijaGeneralinė miškų urėdija
Kontaktai "Karštoji linija" Nuorodos Svetainės medis Neįgaliesiems
 
English version English version Versija neįgaliesiems Versija neįgaliesiems
Paieška
 
Struktūra ir kontaktai
Teisinė informacija
Veikla
Naujienos
Bendradarbiavimas
Žiniasklaida
Valstybiniai miškai
Informacija
Paslaugos
Renginiai
Konkursai į valstybės tarnybą
Konkursai į VĮ miškų urėdijų vadovų pareigas
Klausimai
AMEPS

Valstybės biudžetinė įstaiga
Smolensko g. 15, 03201 Vilnius
Tel.   (8 ~ 5) 273 4021
Faks. (8 ~ 5) 273 4004
El.paštas: info@gmu.lt
Juridinių asmenų registras
Kodas: 193257730

 
Pažinkime išskirtinius medžius

Žiniasklaida

Spausdinti Spausdinti

Svetainės medis Žiniasklaida



2013 m. lapkričio 29 d.

Miškininkų rankose – biokuro rinkos stabilumas

Albinas Čaplikas
2013 m. lapkričio 27 d.
Valstiečių laikraštis

Lietuva siekia užsitikrinti energetinę nepriklausomybę ir padidinti energetikos sektoriaus konkurencingumą, todėl labai svarbu panaudoti atsinaujinančius energijos šaltinius. Šių metų vasarą veiklą sėkmingai pradėjo Biokuro birža, o nuo kitų metų pradžios jos rengiamuose aukcionuose dalyvaus ir 42 miškų urėdijos. Tikimasi, kad miškininkai apsaugos biokuro rinką nuo monopolistų įtakos ir suteiks rinkai stabilumo.

Lietuvos ir ES siekiai sutampa

Lietuvos energetinės nepriklausomybės siekiui pritaria ir ES, pagal kurios direktyvą ES šalys įpareigojamos padidinti energijos gamybą iš aplinkos neteršiančių išteklių ir jų dalį bendrame galutiniame energijos vartojimo balanse. 2012 m. gegužės mėnesį buvo priimtas Lietuvos Respublikos energijos išteklių rinkos įstatymas, nustatantis energijos išteklių rinkos organizavimo, administravimo, reguliavimo, priežiūros ir kontrolės teisinius pagrindus, reglamentuojantis centralizuotos prekybos biokuru, prekybos gamtinėmis dujomis ir pagalbiniais apsaugos nuo elektros energijos kainų elektros biržoje svyravimo instrumentais visuomeninius santykius. Šis įstatymas padėjo pagrindus Biokuro biržai atsirasti Lietuvoje. 2013 m. liepos mėn. įstatymo pakeitimai energetikos įmonėms nustatė prievolę dalį biokuro elektros ar šilumos energijos gamybai įsigyti energijos išteklių biržoje: 2014 m. – ne mažiau kaip 10 proc., 2015 m. – ne mažiau kaip 30 proc., o 2016-aisiais ir vėlesniais metais – ne mažiau kaip 50 proc. Vyriausybės patvirtintoje Nacionalinėje miškų ūkio sektoriaus plėtros 2012–2020 m. programoje numatyta miško kirtimo atliekų gamybą nuolat didinti iki 500 tūkst. kub. m 2020 metais.

Pradėjo veikti Biokuro birža

Šią vasarą pradėjusi veikti Biokuro birža – tai pagal nustatytas taisykles veikianti prekybos aikštelė internete, suteikianti galimybę pirkėjams ir pardavėjams elektroniniu būdu sudaryti sandorius dėl biržoje prekiaujamų biokuro produktų. Biokuro birža veikia kaip centrinė vieta, kurioje anonimiškai susitinka pardavėjai (biokuro tiekėjai) ir pirkėjai – dažniausiai šilumos gamybos įmonės. Naudodamiesi biržos prekybos sistema, dalyviai gali greitai ir paprastai realizuoti savo produkciją ir įsigyti pageidaujamą biokuro kiekį.
Pasak Biokuro biržą administruojančios UAB „Baltpool“ generalinės direktorės Lauros Žalaitės, pagrindinis biokuro biržos tikslas – skatinti konkurenciją biokuro rinkoje ir užtikrinti sąlygas susiformuoti skaidriai, objektyviai ir ekonomiškai pagrįstai prekiaujamų produktų kainai.
„Biržoje prekiaujama ateities sandoriais su fiziniu biokuro pristatymu, t. y. kuras, dėl kurio įvykdomas sandoris, turi būti realiai pristatomas į konkrečią katilinę sutartyje numatytu laiku. Biržoje galima sudaryti savaitės, mėnesio, ketvirčio, pusmečio ar net metų sandorius. Jau šiandien šilumos tiekimo įmonė gali įsigyti biokuro visam 2014 metų nešildymo sezonui (nuo balandžio iki spalio mėn.) ir būsimam 2014–2015 metų šildymo sezonui“, – sakė L.Žalaitė.

Startas buvo sėkmingas

Naujoji biržos prekybos sistema pradėjo veikti be menkiausių sutrikimų. „Iš karto sulaukėme dalyvių susidomėjimo, jau praktiškai išbandėme visus biržos procesus – prekyba vyksta sklandžiai“, – tikino L.Žalaitė.
Kol kas biokuro paklausa labai svyruoja. Spalio–lapkričio mėnesiais kiekviename aukcione (jie vyko kartą per savaitę) buvo pateikta pasiūlymų parduoti biokuro už maždaug 400 tūkst. Lt.
„Kol kas pasiūla dažnai kelis kartus viršija paklausą. Didžiausia paklausa buvo lapkričio 12 d. aukcione – 1,84 mln. Lt. Mažiausi sudaryti sandoriai – po 50 tūkst. Lt. Per vieną aukcioną būna nuo vieno iki šešių pavedimų pirkti biokurą ir nuo keturių iki keturiolikos – jį parduoti“, – sakė L.Žalaitė.
Lapkričio mėnesį Biokuro biržoje registruoti 32 potencialūs pardavėjai ir 8 pirkėjai. Tačiau nuo kitų metų pradžios pardavėjų rinkoje bus gerokai daugiau.

Biržos veiklą pagyvins miškininkai

Aplinkos ministras Valentinas Mazuronis Generalinei miškų urėdijai pavedė nuo 2014 m. sausio 1 d. 42-ose urėdijose organizuoti skiedrų gamybą iš miško kirtimo atliekų, o pagamintas skiedras patiekti rinkai konkurencingomis kainomis. Tokiu sprendimu pirmiausia siekiama padidinti konkurenciją medienos biokuro rinkoje ir sudaryti sąlygas biokuro vartotojams palankesnėmis sąlygomis apsirūpinti kuru. Tai leistų šilumos tiekėjams naudoti daugiau biokuro ir sumažinti šildymo išlaidas galutiniams šilumos vartotojams. Kiekviena urėdija Biokuro biržoje prekiaus savarankiškai, kai kurių paslaugų teikėjus jos samdys. „Jau šįmet skelbsime konkursą, ieškosime rangovų, kurie medienos atliekas perdirbtų į skiedras ir jas tiektų pagal mūsų sudarytas sutartis su aukcionų Biokuro biržoje laimėtojais“, – sakė VĮ Dubravos eksperimentinės mokomosios miškų urėdijos urėdas ir Lietuvos miškų urėdų tarybos valdybos pirmininkas Kęstutis Šakūnas.
Tačiau ir urėdijos turės apmokyti savo darbuotojus, kurie dalyvaus Biokuro biržos aukcionuose, sudarinės sutartis. Šie darbuotojai turės suprasti, kaip keičiasi padėtis rinkoje, kad rengiamuose aukcionuose mokėtų pasiūlyti nei per mažą, nei per didelę kainą, kad ši veikla urėdijoms nebūtų nuostolinga. Tokius kursus rengs UAB „Baltpool“.

Konkurentai baiminasi

Akivaizdu, kad didesnė konkurencija visuomet naudinga galutiniam vartotojui. Biokuro biržos veikla ir ypač būsimas urėdijų dalyvavimas joje labiausiai neramina anksčiau klestėjusius rinkos monopolistus. Tačiau kitiems rinkos dalyviams nevertėtų jaudintis. Generalinio miškų urėdo pavaduotojas Gintaras Visalga sakė, kad miškų urėdijų pagaminto biokuro kiekis tesudarys apie 1–2 proc. (30–50 tūkst. kub. m.) visos šalies biokuro pasiūlos. Lietuvoje šįmet biokuro bus sunaudota apie 3 mln. kub. m. Taigi urėdijų patiekto biokuro dalis bus nedidelė, tačiau pagrįstai tikimasi, kad urėdijų veikla stabilizuos padėtį rinkoje. Kita vertus, padėtis rinkoje turės pasikeisti ir dėl kitų priežasčių.
„Jau seniai atkreipėme dėmesį, kad privatus sektorius moka daug mažiau mokesčių. Štai urėdijų mokėjimai „Sodrai“ yra net apie tris kartus didesni nei privatininkų, nors naudojami tie patys mechanizmai ir įrengimai“, – stebėjosi G.Visalga.

Kaip rinkoje gali pasikeisti biokuro kaina

„Baltpool“ duomenimis, rugsėjo mėnesį Biokuro biržos aukcionuose buvo sudaryta sandorių už 205 tūkst. Lt, o lapkričio mėnesį – net už 2,2 mln. Lt. „Apyvartos augimą siejame su didėjančiu biokuro poreikiu prasidėjus šildymo sezonui ir ilgėjančiais sandorių terminais. Pavyzdžiui, lapkričio mėnesį buvo sudaryti ne tik savaitės, bet ir mėnesio bei metų ketvirčio tiekimo sandoriai. Visų sandorių apyvarta nuo rugpjūčio mėnesio, kai pradėti sudarinėti ilgalaikiai sandoriai, yra 3,45 mln. Lt“, – sakė L.Žalaitė.
Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos skelbiama spalio mėnesio vidutinė šalies medienos kilmės biokuro rinkos kaina buvo 635,27 Lt/tne, rugsėjo mėn. – 594 Lt/tne. O populiariausios rūšies biokuro, kuris pagal Biokuro biržoje sudarytus sandorius buvo pristatomas spalį ir rugsėjį, vidutinė svertinė kaina buvo atitinkamai 636,3 Lt/tne ir 595,25 Lt/tne“, – sakė L.Žalaitė.
Pasak G.Visalgos, biokuro kaina įvairiose apskrityse labai skiriasi: „Nuo 580 iki 790 Lt/tne. Kaip kainos pasikeis nuo 2014 m. pradžios, kai aukcio¬nuose pradės dalyvauti urėdijos? Mes pirksime paslaugas palankiausia kaina, tačiau konkuruoti bus sunku dėl skirtingų mokesčių“, – sakė G.Visalga. L.Žalaitė priminė, kad 2014 m. prekyba biokuru turėtų pagyvėti ir dėl privalomo šilumos gamintojų dalyvavimo biržos prekyboje.

Iš urėdijų tikimasi rezervo

„Baltpool“ vadovė L.Žalaitė sakė, kad didžiausia nauda rinkai būtų, jeigu miškų urėdijos veiktų kaip rinkos stabilizatorės, t. y. į prekybą įsitrauktų tuo atveju, jei šalyje pritrūktų biokuro ar kainos nepagrįstai smarkiai šoktų aukštyn. Tokia miškų urėdijų veikla padidintų saugumą biokuro sektoriuje, o tai būtų naudinga tiek šilumos gamintojams, tiek biokuro tiekėjams, tiek įsitrauktų vartotojams. Pasak G.Visalgos, Biokuro birža pageidavo, kad miškų urėdijos savo rezervuose nuolat turėtų 5–7 tūkst. kub. m malkinės medienos.
„Rezervo kiekis patvirtintas kiekvienai urėdijai ir šio reikalavimo tikrai bus laikomasi. Rezervas bus prie gerai privažiuojamų kelių ir ekstremaliais atvejais medienos atliekas bus galima pervežti į perdirbimo vietas“, – sakė G.Visalga.
Tačiau miškų urėdas K.Šakūnas priminė, kad rezervui laikyti urėdijoms reikės papildomų išlaidų: „Malkas reikės saugoti nuo vagių, o šakas – nuo gaisrų.“
Tikėtina, kad miškininkai patys, savo jėgomis, ištrauks šakas iš kirtimų, nes jie šį darbą atlieka geriau, nepakenkdami miškui. Be kita ko, K.Šakūnas iš anksto paneigė įtarimus, kad dėl planų naudoti daugiau biokuro valstybė praras daug miškų.
„Tokių abejonių net negali kilti. Biokurui tieksime tik kirtimo atliekas. Pavyzdžiui, anksčiau miškininkai šakų net nerinkdavo – jas palikdavo miške kaip trąšą. Tačiau mes žinome, kiek atliekų miškui reikia palikti ir kiek galima skirti biokurui gaminti“, – užtikrino K.Šakūnas.
Jeigu ateityje valstybė nuspręstų naudoti kelis kartus daugiau biokuro nei dabar numatyta, tada, pasak K.Šakūno, reikėtų naudoti ugdomųjų kirtimų atliekas. Tačiau jų surinkimas kainuotų brangiau. Kai kuriose Vakarų šalyse nors dalį tokių atliekų surinkimo išlaidų kompensuoja valstybė. Tikėtina, jog ateityje taip bus ir Lietuvoje. Jeigu biokuro paklausa išaugs, išaugs ir jo kaina, todėl bus galima miškuose atlikti ir brangiau kainuojančius darbus.

Parengta bendradarbiaujant su
VĮ Dubravos eksperimentine mokomąja miškų urėdija

     
« Atgal | Į viršų Informacija atnaujinta: 2013 11 29
VĮ miškų urėdijos
Alytaus miškų urėdija
Anykščių miškų urėdija
Biržų miškų urėdija
Druskininkų miškų urėdija
Dubravos emmu
Ignalinos miškų urėdija
Jonavos miškų urėdija
Joniškio miškų urėdija
Jurbarko miškų urėdija
Kaišiadorių miškų urėdija
Kauno miškų urėdija
Kazlų Rūdos mmu
Kėdainių miškų urėdija
Kretingos miškų urėdija
Kupiškio miškų urėdija
Kuršėnų miškų urėdija
Marijampolės miškų urėdija
Mažeikių miškų urėdija
Nemenčinės miškų urėdija
Pakruojo miškų urėdija
Panevėžio miškų urėdija
Prienų miškų urėdija
Radviliškio miškų urėdija
Raseinių miškų urėdija
Rietavo miškų urėdija
Rokiškio miškų urėdija
Šakių miškų urėdija
Šalčininkų miškų urėdija
Šiaulių miškų urėdija
Šilutės miškų urėdija
Švenčionėlių miškų urėdija
Tauragės miškų urėdija
Telšių miškų urėdija
Tytuvėnų miškų urėdija
Trakų miškų urėdija
Ukmergės miškų urėdija
Utenos miškų urėdija
Valkininkų miškų urėdija
Varėnos miškų urėdija
Veisiejų miškų urėdija
Vilniaus miškų urėdija
Zarasų miškų urėdija
ALIS
Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojų skaitliukai
     
© Generalinė miškų urėdija Sprendimas: Infoluitai
"pilk">Infoluitai