Generalinė miškų urėdija Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijaGeneralinė miškų urėdija
Kontaktai "Karštoji linija" Nuorodos Svetainės medis Neįgaliesiems
 
English version English version Versija neįgaliesiems Versija neįgaliesiems
Paieška
 
Struktūra ir kontaktai
Teisinė informacija
Veikla
Naujienos
Bendradarbiavimas
Žiniasklaida
Valstybiniai miškai
Informacija
Paslaugos
Renginiai
Konkursai ir priėmimai į laisvas darbo vietas
Klausimai
AMEPS

Valstybės biudžetinė įstaiga
Smolensko g. 15, 03201 Vilnius
Tel.   (8 ~ 5) 273 4021
Faks. (8 ~ 5) 273 4004
El.paštas: info@gmu.lt
Juridinių asmenų registras
Kodas: 193257730

 
Pažinkime išskirtinius medžius

Žiniasklaida

Spausdinti Spausdinti

Svetainės medis Žiniasklaida



2013 m. gruodžio 5 d.

Kad miškuose nepūtų litai

Ūkininko patarėjas
2013 m. gruodžio 5 d.
Polikarpas RAGOŽIS

Aplinkos ministras Valentinas Mazuronis pavedė Generalinei miškų urėdijai nuo 2014 m. sausio 1 d. iš miško kirtimo atliekų gaminti skiedras ir kaip kietąjį biokurą tiekti jas rinkai konkurencingomis kainomis. Šiuo pavedimu siekiama padidinti konkurenciją medienos biokuro rinkoje ir sudaryti sąlygas biokuro vartotojams palankesnėmis sąlygomis ir kainomis apsirūpinti kuru. Manoma, kad naudojant daugiau biokuro sumažės šildymo išlaidos galutiniams šilumos vartotojams.

Biokuro rinkos plėtra
„Urėdijų dalyvavimas biokuro gamyboje užtikrins, kad skiedros biržai bus tiekiamos konkurencinga kaina. Mažesnės kainos veiks visą biržą ir neleis nesąžiningiems pardavėjams diktuoti savo sąlygų. Urėdijos jau seniai įrodė, kad gali dirbti našiai, o didesnė konkurencija visuomet naudinga galutiniam vartotojui“, – tvirtina aplinkos ministras V. Mazuronis.
Iki šiol urėdijos kaip žaliavą skiedrų gamybai parduodavo tik pačias miško kirtimo atliekas. Gamindamos skiedras jos neužkirs kelio smulkiesiems biokuro tiekėjams dalyvauti biokuro rinkoje, o priešingai – sudarys atsvarą stambiesiems biokuro tiekėjams, šiuo metu dominuojantiems rinkoje.
Pagamintas skiedras kaip biokurą urėdijos parduos konkurencingomis kainomis per pradėjusią veikti energijos išteklių biržą BALTPOOL, kurioje biokuro pardavimo apimtys vis didėja.

Įrenginių neturi, o gamins
Liko mažiau nei mėnuo laiko iki skiedrų gamybos urėdijose pradžios. „Ūkininko patarėjo“ paklaustas, ar urėdijos apsirūpinusios skiedrų iš kirtimo atliekų gamybos įrenginiais, generalinio urėdo pavaduotojas Gintaras Visalga pareiškė: „Šiuo metu įrenginių kirtimo atliekoms smulkinti ir transportuoti kol kas neturime, tačiau visos 42 urėdijos Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka perka rangos darbus skiedrai gaminti.“
Tačiau G. Visalga pridūrė, kad metams bėgant, pasinaudojus parama, kitų programos nuostatomis ir tam numatytomis lėšomis bei esant sėkmingai rinkai ir konkurencijos mechanizmams skiedrų gamybos techniką galės įsigyti pačios urėdijos.
Bet ar neatsitiks taip, kad įsigijus technikos: miško kirtimo atliekų, medžių, krūmų pjovimo ir skiedrų ruošimo kombainų, mechanizmų šakoms į ritinius presuoti, medienos smulkintuvų (kapoklių), miško kirtimo atliekų krovimo griebtuvų, smulkių medžių kirtimo žirklių, savikrovių priekabų, skirtų biokuro žaliavai paruošti ir išvežti, kitų įrenginių biokurui iš kirtimo atliekų ruošti, teks šios veiklos atsisakyti.
Tokios abejonės gali kilti kiekvienam, kas prisimena, kaip buvo likviduotos urėdijoms priklaususios lentpjūvės, pirminio medienos apdirbimo cechai. Tuomet buvo propaguojama neva pažangi idėja, kad urėdijos neturi užsiimti jokia gamyba, kad joms būtų pavesta tik auginti, puoselėti miškus, o visa kita turėtų būti atiduota į privačias rankas.
Bet generalinio urėdo pavaduotojas G. Visalga, nusiteikęs optimistiškai: „Skiedrų gamybos įranga – tai ne įmonėlės ir ne cechai. Jeigu mes įsigysime įrangą, būsime įsipareigoję tos įrangos ekonomišku darbu, visais turimais ištekliais siekti skiedrų kaip kietojo biokuro konkurencingumo kuro biržoje.

Gamybos apimtys nebaugina
Pasak generalinio urėdo pavaduotojo G. Visalgos, pirmąjį 2014 metų pusmetį numatyta pagaminti 55 tūkst. kub. m skiedrų ir 7 tūkst. kub. m malkinės medienos rezervui.
Kiek procentų kirtimo atliekų bus panaudojama skiedrų gamybai, G. Visalga prognozuoti nesiėmė ir priminė, kad prekyba apvaliąja mediena ir miško kirtimo atliekomis reglamentuota aplinkos ministro patvirtintomis prekybos taisyklėmis, pagal kurias numatytos ilgalaikės (dešimčiai metų) sutartys. Todėl esą dabar sunku prognozuoti, kiek atliekų bus sunaudota kietajam biokurui – skiedroms gaminti.
Dažnas miško lankytojas stebisi, kad daugelyje vietų nesurinktos kirtimo atliekos. Tokių stebėtojų nuomone, kasmet miškuose supūva milijonai litų. Pasak generalinio urėdo pavaduotojo G. Visalgos, dalį kirtimo atliekų būtina palikti nederlingų žemių kirtavietėse miško ekosistemos gyvavimui palaikyti, o užmirkusiose vietovėse dalis atliekų suklojama į valksmas pagamintai medienai traktorinėmis priekabomis ar savaeigėmis miškavežėmis išvežti į tarpinius sandėlius.
„Pagal visus skaičiavimus, nuo 2014 m. iki 2018 m. kirtimo atliekų gamybai iš valstybinių miškų viso numatyta panaudoti 300 tūkst. kub. m kirtimo atliekų. Dalis kirtimo atliekų sėkmingai parduodama per elektroninę pardavimo sistemą skiedrų gamintojams, kurie pagamintą kurą tiekia šilumos tinklams“, o likusi dalis bus patiekta pačių miškų urėdijų per biokuro biržą nuo 2014 metų– apie kirtimo atliekų panaudojimą aiškino G. Visalga.

Skiedrų kaina prilygs malkų kainoms
Šiuo metu biokuro kainos apskrityse nevienodos – svyruoja nuo 600 iki 800 litų už tne. „Mūsų skiedrų kainos turėtų įsiterpti kaip konkurencingos, laiduojančios jų pardavimo rinkoje sėkmę. Kokia iš tikrųjų bus skiedrų kaina, matysime tada, kai žinosime rangos darbų, kirtimo atliekų smulkinimo, transportavimo kainas. Be to, dar turėsime pridėti administravimo, privalomųjų darbų atkūrimo išlaidas, taip pat 15 proc. išteklių mokestį, savo pelno maržą, kurią mums nustato Vyriausybė, kiekvieniems metams planuodama pajamas ir išlaidas“, – aiškino kainos sudedamąsias Generalinės urėdijos pareigūnas.
Generalinės urėdijos duomenimis, kirtimų atliekų vidutinė 2013 m. 10 mėnesių kaina tarpiniuose medienos sandėliuose buvo 26 Lt/kub. m, o vidutinė malkinės medienos kaina per tą patį laikotarpį buvo 75 Lt/kub. m. Malkų parduota 548,29 tūkst. kub. m už 41240,8 tūkst. Lt, kirtimo atliekų – 173,8 tūkst. kub. m už 4505,6 tūkst. Lt.
Kainų skirtumas gali vilioti individualių namų savininkus pritaikyti savo krosnis skiedrų kurui. Iki šiol skiedromis kūrenamos tik centralizuoto šildymo šilumos tiekimo įmonių krosnys.
Tačiau biokuro rinkos stebėtojai pranašauja biokuro iš kirtimo bei medienos apdirbimo atliekų skiedrų kainų augimą ir netolimoje ateityje jų susilyginimą su malkų kainomis. O malkos taip pat kasmet brangsta.

     
« Atgal | Į viršų Informacija atnaujinta: 2013 12 05
VĮ miškų urėdijos
Alytaus miškų urėdija
Anykščių miškų urėdija
Biržų miškų urėdija
Druskininkų miškų urėdija
Dubravos emmu
Ignalinos miškų urėdija
Jonavos miškų urėdija
Joniškio miškų urėdija
Jurbarko miškų urėdija
Kaišiadorių miškų urėdija
Kauno miškų urėdija
Kazlų Rūdos mmu
Kėdainių miškų urėdija
Kretingos miškų urėdija
Kupiškio miškų urėdija
Kuršėnų miškų urėdija
Marijampolės miškų urėdija
Mažeikių miškų urėdija
Nemenčinės miškų urėdija
Pakruojo miškų urėdija
Panevėžio miškų urėdija
Prienų miškų urėdija
Radviliškio miškų urėdija
Raseinių miškų urėdija
Rietavo miškų urėdija
Rokiškio miškų urėdija
Šakių miškų urėdija
Šalčininkų miškų urėdija
Šiaulių miškų urėdija
Šilutės miškų urėdija
Švenčionėlių miškų urėdija
Tauragės miškų urėdija
Telšių miškų urėdija
Tytuvėnų miškų urėdija
Trakų miškų urėdija
Ukmergės miškų urėdija
Utenos miškų urėdija
Valkininkų miškų urėdija
Varėnos miškų urėdija
Veisiejų miškų urėdija
Vilniaus miškų urėdija
Zarasų miškų urėdija
ALIS
Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojų skaitliukai
     
© Generalinė miškų urėdija Sprendimas: Infoluitai
"pilk">Infoluitai