Generalinė miškų urėdija Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijaGeneralinė miškų urėdija
Kontaktai "Karštoji linija" Nuorodos Svetainės medis Neįgaliesiems
 
English version English version Versija neįgaliesiems Versija neįgaliesiems
Paieška
 
Struktūra ir kontaktai
Teisinė informacija
Veikla
Naujienos
Bendradarbiavimas
Žiniasklaida
Valstybiniai miškai
Informacija
Medžioklė
Paslaugos
Renginiai
Konkursai ir priėmimai į laisvas darbo vietas
Klausimai
AMEPS

Valstybės biudžetinė įstaiga
Smolensko g. 15, 03201 Vilnius
Tel.   (8 ~ 5) 273 4021
Faks. (8 ~ 5) 273 4004
El.paštas: info@gmu.lt
Juridinių asmenų registras
Kodas: 193257730

 
Pažinkime išskirtinius medžius

Žiniasklaida

Spausdinti Spausdinti

Svetainės medis Žiniasklaida



2014 m. sausio 22 d.

Ilgai lauktas Neringos miškų renesansas

„Kauno diena“, 2014-01-22

Linas Jonauskas, aplinkos viceministras:
Noriu nuraminti Kuršių nerijos lankytojus – miškas kertamas, siekiant išsaugoti bei atkurti Kuršių nerijos didįjį kopagūbrį, jo senąsias parabolines kopas ties Juodkrante, pilkąsias kopas – Agilos – Naglių ruože, pustomas Parnidžio kopas, taip pat pajūrio ir pamario palvės bei kupstynės gamtinius kompleksus, apsauginį pajūrio kopagūbrį, savitą Kuršių nerijos augaliją.
Gamtoje palaipsniui vykstanti natūrali augalijos kaita sąlygoja tai, kad Kuršių nerijos nacionaliniame parke, šalia pilkųjų kopų buveinių esantis miškas plinta į atviras, dar neužžėlusias teritorijas.  Tad būtina kiekvieną ankstyvą pavasarį tvirtinti apsauginį kopagūbrį, šalinti atvirose vietovėse, t.y. Baltųjų ir Pilkųjų kopų buveinėse medžius ir krūmus.

Siekiant išsaugoti minėtas buveines bei pagausinti jose gyvenančias retas paukščių rūšis (dirvoninius kalviukus, lygutes), kalnapušės tose vietovėse bus kertamos pagal dešimtmečiui patvirtintą vidinės miškotvarkos projektą. Jis parengtas visiems Kuršių nerijos miškams. Daugelis Kuršių nerijoje augančių kalnapušių jau pasiekę gamtinę brandą, t.y. jų amžius viršija 100 metų, yra ligotos, todėl atėjo laikas jas pakeisti naujomis kalninėmis pušimis arba paprastosios pušies sodinukais.

Valdas Vaičiūnas, Aplinkos ministerijos Miškų departamento direktorius:
Siekiant padidinti Kuršių nerijos miškų rekreacinį potencialą, jų plotų įvairovę, vaizdingumą, medynai bus pertvarkomi, formuojant kraštovaizdį, atliekant rekonstrukcinius miško kirtimus, želdinant. Miško parkuose, patiriančiuose didžiausią rekreacinį krūvį, bus vykdomi medynų erdvinės ir rūšinės struktūros optimizavimo darbai, sudarysiantys palankesnes sąlygas poilsiui.
Naujame Kuršių nerijos miškotvarkos projekte didelis dėmesys skiriamas ir miškų priešgaisrinei apsaugai užtikrinti. Numatoma įrengti naujas priešgaisrines mineralizuotas juostas ir barjerus pavojingiausiose miško gaisrų požiūriu vietose, formuoti mažiau jautrius gaisrams medynus, užtikrinti privažiavimus prie vandens paėmimo vietų ir palaikyti gerą kelių, tinkamų gaisrų gesinimo technikai pravažiuoti, būklę.

Biologinės įvairovės apsaugai ir stiprinimui numatyta riboti baltažiedės robinijos ir kitų svetimžemių augalų savaiminį plitimą, minimizuoti neigiamą kormoranų kolonijos įtaką Juodkrantės sengirei, atkurti nuo kormoranų veiklos žuvusius medynus, palaipsniui keisti pajūrio palvėje, ant didžiojo kopagūbrio Nidoje, Smiltynėje ir kitose vietose introdukuotus kalnapušynus į vietinių rūšių medynus. Ant didžiojo kopagūbrio, pirmiausiai – Alksnynės ir Karvaičių draustiniuose, vietoje sunykusių ir gamtinę brandą pasiekusių kalnapušynų, jų kirtavietėse bus palaipsniui formuojami atviri plotai, sukuriantys atvirų pievų su miškeliais kraštovaizdžio mozaiką.

Rūta Baškytė, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktorė:
Kuršių nerijos miškotvarkos planas buvo rengiamas labai atsakingai septynerius metus. Daugiausia dėmesio jame skirta čia nuolat sodintoms kalnapušėms. Jos buvo sodintos čia todėl, kad yra nereiklios dirvožemiui, kitoms augimo sąlygoms. Be to, šios pušelės savaime neatsikuria – neturi kankorėžių. Būtent dėl šios priežasties kalnapušių medynai buvo ir tebėra  atjauninami tik jų sodinukais. Kadangi minėtos pušelės gražios tol, kol jaunos, daugelis dabartinių nerijos garbaus amžiaus kalanapušių yra  labai neišvaizdžios, keliančios gaisro pavojų, tai būtent jos bus kertamos plane numatytuose plotuose. Išvalytuose plotuose bus sodinamos paprastosios pušys, tačiau kai kur bus palikti ir kalnapušių gojai.
Miškotvarkos plane numatyta daug kitų darbų – visi bus atliekami labai nuosekliai. Ypač daug kantrybės reikės, atkuriant smėlio buveines: paplūdimius, apsauginį kopagūbrį, didįjį kopagūbrį, palvę – žemumą tarp apsauginio kopagūbrio ir slenkančių kopų, kurioje gausu įvairių augalų.

Laukia dideli darbai
*Nuo pokario iki šiol Kuršių nerijoje buvo pasodinta  apie 2,1 tūkst. ha miško želdinių, kurie ne visi sulaukė brandos.
*Tuo pačiu metu padaugėjo savaiminės kilmės medynų – nuo1305 ha iki 2747 ha, t.y. jie užėmė net 1442 ha. Todėl pradėta tikslingai ir pagrįstai mažinti želdinimo darbus.
*Šiemet kalnapušynų rekonstrukciniai kirtimai suplanuoti 28 ha plote, sanitariniai kirtimai – 300 ha, kraštovaizdžio formavimo kirtimai – 56 ha, retinimai – 60 ha ir einamieji kirtimai – 95 ha plote.

     
« Atgal | Į viršų Informacija atnaujinta: 2014 01 22
ALIS
Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojų skaitliukai
     
© Generalinė miškų urėdija Sprendimas: Infoluitai
"pilk">Infoluitai