Generalinė miškų urėdija Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijaGeneralinė miškų urėdija
Kontaktai "Karštoji linija" Nuorodos Svetainės medis Neįgaliesiems
 
English version English version Versija neįgaliesiems Versija neįgaliesiems
Paieška
 
Struktūra ir kontaktai
Teisinė informacija
Veikla
Naujienos
Bendradarbiavimas
Žiniasklaida
Valstybiniai miškai
Informacija
Paslaugos
Renginiai
Klausimai
miskasodis
AMEPS

Valstybės biudžetinė įstaiga
Smolensko g. 15, 03201 Vilnius
Tel.   (8 ~ 5) 273 4021
Faks. (8 ~ 5) 273 4004
El.paštas: info@gmu.lt
Juridinių asmenų registras
Kodas: 193257730

 
Pažinkime išskirtinius medžius
„Natūra 2000“

Žiniasklaida

Spausdinti Spausdinti

Svetainės medis Žiniasklaida



2014 m. sausio 28 d.

Dėl kiaulių maro bus skelbiama ekstremali situacija

Rūta Levickaitė, www.GRYNAS.lt
2014 m. sausio 27 d.

Penktadienį Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai (VMVT) oficialiai patvirtinus, kad Lietuvoje nustatytas afrikinis kiaulių maras, pirmadienį sušauktas Vyriausybės Ekstremalių situacijų komisijos posėdis. Daugiau nei dvi valandas tartasi, kokių priemonių imtis siekiant užkirsti kelią šio viruso plitimui. Priimtas sprendimas skelbti ekstremalią padėtį penkiuose Lietuvos rajonuose.

„Šiandien priimtas sprendimas skelbti ekstremalią padėtį Alytaus, Druskininkų, Varėnos, Trakų ir Šalčininkų rajonuose“, - po posėdžio sakė Vidaus reikalų ministras Dailis Alfonsas Barakauskas.
Šį sprendimą dar turi patvirtinti Vyriausybė. Tai turėtų įvykti trečiadienį.

D. A. Barakauskas: grėsmės zonoje numatoma visiškai išnaikinti šernus
D. A. Barakauskas patvirtino, kad šiuo metu keliama prielaida, kad afrikiniu kiaulių maru užkrėsti šernai pateko per Baltarusiją, rasti du užsikrėtę žvėrys.
„Maras jau yra persimetęs į šernų bandas, bijome, kad nepersimestų į kiaulių kompleksus“, - sakė Vidaus reikalų ministras.
Siekiant stabdyti maro plitimą, bus išleistas įstatymas uždraudžiantis 10 km nuo sienos įrengti šernų šėryklas.
„Yra paruoštas visas priemonių planas, kuris bus pateiktas Vyriausybei. Bus išleistas Aplinkos ministro įsakymas, draudžiantis įrengti laukinių gyvūnų masines šėrimo vietas 10 km nuo pasienio zonos. Antras dalykas – bus patvirtinti nurodymai tikslinėms medžiotojų grupėms grėsmės zonoje, - sakė D. A. Barakauskas. - Bus leista tikslinėms medžiotojų grupėms naudoti papildomus įrankius ir priemones – juos numatys Aplinkos ministerija. Grėsmės zonoje yra numatoma visiškai išnaikinti šernus. Yra duotos rekomendacijos visoje šalyje sumažinti šernų populiaciją nuo dabartinės 60 tūkst. iki 10 proc.”, - sakė D. A. Barakauskas.
Medžioklės plotuose numatoma įrengti šernų gaudykles. Taip pat medžiotojams padėti įsigyti pašarus šernų maitinimui ir specialią įrangą, kuri padėtų sunaikinti užkrėstus šernus.
Kiek reikės tam lėšų, kol kas nežinoma – reikiamas lėšas skaičiuos trys ministerijos – Finansų, Ūkio, Žemės ūkio ir VMVT.

J. Milius: vėl kelsime sienos statybos klausimą
„Intensyviai medžiojama maro židinyje, per savaitgalį Varčios miške sumedžiota 12 šernų. Nė vienas nėra sergantis. Šiandien sutarėme visą sistemą – kaip padaryti šernams gaudykles, kad jie būtų sugaudomi prie šėryklų ir sunaikinami. […] Labai reikalingas dalykas – populiacijos mažinimas, ypatingai Alytaus rajone. Kadangi Punios miške yra komerciniai plotai, ten tikrai daug šernų – yra galimybės, kad šernai pereitų iš ten. Nustatėme buferinę zoną, įpareigojome Aplinkos ministeriją, kad ji uždraustų šėryklas“, - sakė VMTV vadovas Jonas Milius.
Taip pat bus pakartotinai prašoma lėšų iš EK sienos Baltarusijos ir Lietuvos pasienyje statyboms. J. Miliaus teigimu, šiomis dienomis Lietuvoje viešės ekspertai iš EK, su kuriais ir bus aptartas sienos statybos klausimas.
„Šernų judėjimas nėra pastovus. yra rudens sezonas, kada jie labai daug vaikšto ir kada yra nuimamas derlius. Žiemą jie yra sėslūs. Jeigu mes šį darbą (sienos statybą - red. past.) pradėtume pavasarį, būtų labai tinkamas metas”, - sakė VMVT vadovas. Skaičiuojama, kad tokios sienos statybos reikėtų apie 15 mln. litų.

Prieš 20-metį patyrė 30-40 mln. litų nuostolių
„Grėsmės zonoje turi būti sudarytos atskiros grupės medžiotojų, ir būtų medžiojama nuolat. Svarstėme, kaip galėtume skatinti medžioklę. Jeigu medžiotojai nesilaiko mūsų taisyklių, mes galime nurodyti pakeisti medžioklės plotų valdytoją. Kalbėjome apie pašarų medžiotojams padėjimo įsigyti galimybę“, - sakė J. Milius.

Anot jo, šernai yra labai vislus gyvūnas, prieš 20 metų turėjome klasikinį kiaulių marą, tuomet buvo išnaikinti visi šernai. Vis dėlto šiandien jų populiacija yra atsistačiusi, gamtininkai kalba, jog šių žvėrių yra netgi per daug ir tai lemia per intensyvus šėrimas žiemos metu.
Afrikinis kiaulių maras neturi vakcinų, todėl tai labai sudėtinga liga.
Lietuvos kiaulių augintojų asociacijios vadovas Algis Baravykas spaudos konferencijos metu patikino, kad šiuo metu kiaulių augintojai net neįtaria, kaip gali keistis kiaulienos kainos.
„Mūsų svajonė dėl eksporto (kad jis nebūtų sustabdytas, - red. past.) subyrėjo, vargu, ar galime tikėtis, kad greitu metu jis bus atnaujintas“, - sakė A. Baravykas. Paklaustas dėl galimų nuostolių kiaulių fermoms, jeigu maras išplistų, jis teigė, kad skaičius pateikti labai sudėtinga, tačiau pateikė vieną pavyzdį: prieš 20 metų, kuomet Lietuvoje buvo išplitęs klasikinis kiaulių maras, kiaulių augintojai patyrė 30-40 mln. litų nuostolių ir dvejiems metams užsivėrė užsienio rinkos.
Šiuo metu rizikos yra valdomos, todėl tikimasi, kad maras į kiaulių kompleksus neišplis.

Išlieka mėsoje, suyra tik aukštoje temperatūroje
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto specialistai skelbia, kad afrikinio kiaulių maro plitimas kitose šalyse prasidėjo nuo kiaulių šėrimo maisto atliekomis. Nuo 2007 m. afrikinio kiaulių maro virusas išplito Kaukazo regiono šalyse, Rusijos Federacijoje. Praėjusiais metais Afrikinio kiaulių maro protrūkiai nustatyti Baltarusijos Respublikoje, Gardino srityje (židinys užfiksuotas apie 40 km nuo Lietuvos Respublikos sienos).
Ligos inkubacinis periodas gali trukti nuo penkių iki 15 dienų, bet natūraliomis sąlygomis klinikiniai požymiai gali išryškėti po užkrėtimo praėjus kelioms savaitėms ar net vėliau. Virusas yra atsparus aplinkos poveikiui.
Afrikinio kiaulių maro virusą nukenksmina +60°C temperatūra per 30 minučių, taip pat riebalų tirpikliai bei daugelis komercinių biocidų (1 proc. formaldehidas - per 6 dienas, 2 proc. natrio šarmas - per 1 dieną). Šis virusas išlieka mėsą užšaldžius. Virusas žūsta apdorojant +70°C temperatūra, tačiau jis lieka stabilus užsikrėtusių kiaulių ar šernų išskyrose, skerdenose, šviežioje kiaulienoje ar šernienoje ir kai kuriuose kiaulienos ar šernienos produktuose.

Perneša ir žmonės, ir erkės, ir paukščiai
Afrikinio kiaulių maro virusas perduodamas tiesioginio kontakto būdu su ekskretais, sekretais, krauju, sperma, taip pat šį virusą perneša Ornithodoros erkės. Jis gali plisti ir netiesioginio kontakto būdu – per apkrėstą inventorių, rūbus, transportą, pašarus, pašarinius priedus, žaliavas, šeriant kiaules virtuvių atliekomis. Ši liga per placentą perduodama vaisiui.
Paukščiai, musės ir žmonės gali fiziškai pernešti virusą iš užkrėstų kiaulių sveikoms. Į kiaulių ūkius infekcija gali patekti šeriant kiaules neapdorotomis maisto atliekomis, kuriose yra gyvūninių produktų likučių.

Kaip atrodo užkrėstos kiaulės?
Pasireiškus ūmiai viruso formai pakilusi temperatūra (daugiau kaip +40°C) dažniausiai yra pirmas klinikinis ligos požymis, kurį lydi depresija, apetito praradimas, greitas ir sunkus kvėpavimas, nosies išskyros ir ašarojimas. Kiaulių judesiai - nekoordinuoti, jos susimeta į būrį.
Paršavedžių nėštumas gali nutrūkti bet kuriame jo etape. Kai kurios kiaulės gali vemti arba joms užkietėja viduriai, tuo tarpu kitos gali viduriuoti su krauju. Išryškėja kraujosruvos arba hemoraginiai poodiniai plotai, ypač galūnėse ir ausyse. Prieš mirtį gyvūnus gali ištikti koma, atsirandanti per vieną – septynias dienas nuo tada, kai išryškėja klinikiniai požymiai.
Sergamumas ir mirtingumas ūkyje gali siekti 100 proc.

Kokia rizika kyla importuojant ir eksportuojant kiaulienos gaminius?
Afrikinio kiaulių maro viruso plitimo rizika padidėja prekiaujant arba importuojant gyvas kiaules ir kiaulienos produktus iš šalių, kuriose ši liga paplitusi. Šis virusas gali patekti į šalį įvežant gyvas kiaules, spermą, migruojant šernams, kurie platina afrikinį kiaulių marą, įvežant juo užkrėstą kiaulieną ir jos produktus, per užkrėstas transporto priemones, užkrėstas maisto atliekas, kiaulių išskyras ir išmatas.
Lietuva yra tranzito šalis. Todėl didelę riziką gali kelti transporto priemonės, kurios veža gyvūnus, gyvūninius produktus, pašarus ar kitas siuntas, kurios turėjo ar galėjo turėti kontaktą su užkrėstais gyvūnais ir gyvūniniais produktais.
Nepakankama transporto priemonių kontrolė, jų valymas ir dezinfekcija gali sąlygoti šio viruso plitimą. Afrikinio kiaulių maro virusą gali platinti žmonės, kurie turėjo kontaktą su šiuo užkratu.
Viruso šaltinis gali būti termiškai neapdorotos maisto atliekos, kuriose yra juo užkrėstų kiaulienos produktų.

Dezinfekuojamas transportas ir kiaulidžių darbuotojai
Vežant kiaules į kitą šalį veterinarijos teisės aktai reikalauja, kad gyvos kiaulės būtų kilusios iš sveikų kiaulių bandų, kurios būtų apžiūrėtos prieš 24 valandas iki gyvų kiaulių pakrovimo.
Kiauliena ir jos produktai turi būti gauti iš sveikų kiaulių, paskerstų veterinarijos priežiūroje.
Transporto priemonės, kuriomis vežami gyvūnai, gyvūniniai produktai, pašarai ir kitos siuntos turėtų vykti į paskirties vietą tik magistraliniais keliais, valomos ir dezinfekuojamos paskirties vietoje iškrovus krovinį.
Afrikinio kiaulių maro apsaugos ir priežiūros zonose naudojamos transporto priemonės negali būti išleidžiamos iš tų zonų, kol nebus panaikinti apribojimai dėl šios ligos.
Asmenys turėję kontaktų su gyvomis kiaulėmis bent 48 valandas neturėtų lankytis kitose kiaulių laikymo vietose. Kiaules prižiūrintis personalas turi laikytis asmeninės higienos priemonių ir biologinio saugumo priemonių. Personalo apranga ir apavas turi būti reguliariai skalbiami ir dezinfekuojami.
Šios ligos prevencijai labai didelę reikšmę turi imlių gyvūnų (kiaulių ir šernų) populiacijos dydžio ir geografinio pasiskirstymo įvertinimas. Kiaulių maro plitimas gali būti sustabdomas tik tuomet, kai imlių gyvūnų skaičius yra minimalus.
Todėl populiacijos dydžio reguliavimas yra labai efektyvi priemonė, siekiant sustabdyti kiaulių maro plitimą.
Užfiksavus kiaulių maro protrūkį kiaulininkystės ūkiai patiria ekonominius nuostolius, kiaulienos eksportas gali sumažėti iki 50 proc. Kaip netiesioginiai nuostoliai yra aplinkos taršos padidėjimas perdirbant kiaulių gaišenas, dezinfekuojant patalpas, transporto priemones, srutas, mėšlą, pašarus, įrangą.

     
« Atgal | Į viršų Informacija atnaujinta: 2014 01 28
VĮ miškų urėdijos
Alytaus miškų urėdija
Anykščių miškų urėdija
Biržų miškų urėdija
Druskininkų miškų urėdija
Dubravos emmu
Ignalinos miškų urėdija
Jonavos miškų urėdija
Joniškio miškų urėdija
Jurbarko miškų urėdija
Kaišiadorių miškų urėdija
Kauno miškų urėdija
Kazlų Rūdos mmu
Kėdainių miškų urėdija
Kretingos miškų urėdija
Kupiškio miškų urėdija
Kuršėnų miškų urėdija
Marijampolės miškų urėdija
Mažeikių miškų urėdija
Nemenčinės miškų urėdija
Pakruojo miškų urėdija
Panevėžio miškų urėdija
Prienų miškų urėdija
Radviliškio miškų urėdija
Raseinių miškų urėdija
Rietavo miškų urėdija
Rokiškio miškų urėdija
Šakių miškų urėdija
Šalčininkų miškų urėdija
Šiaulių miškų urėdija
Šilutės miškų urėdija
Švenčionėlių miškų urėdija
Tauragės miškų urėdija
Telšių miškų urėdija
Tytuvėnų miškų urėdija
Trakų miškų urėdija
Ukmergės miškų urėdija
Utenos miškų urėdija
Valkininkų miškų urėdija
Varėnos miškų urėdija
Veisiejų miškų urėdija
Vilniaus miškų urėdija
Zarasų miškų urėdija
Valstybinių miškų vertė

ALIS
Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojų skaitliukai
     
© Generalinė miškų urėdija Sprendimas: Infoluitai
"pilk">Infoluitai