Generalinė miškų urėdija Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijaGeneralinė miškų urėdija
Kontaktai "Karštoji linija" Nuorodos Svetainės medis Neįgaliesiems
 
English version English version Versija neįgaliesiems Versija neįgaliesiems
Paieška
 
Struktūra ir kontaktai
Teisinė informacija
Veikla
Naujienos
Bendradarbiavimas
Žiniasklaida
Valstybiniai miškai
Informacija
Paslaugos
Renginiai
Klausimai
miskasodis
AMEPS

Valstybės biudžetinė įstaiga
Smolensko g. 15, 03201 Vilnius
Tel.   (8 ~ 5) 273 4021
Faks. (8 ~ 5) 273 4004
El.paštas: info@gmu.lt
Juridinių asmenų registras
Kodas: 193257730

 
Pažinkime išskirtinius medžius
„Natūra 2000“

Žiniasklaida

Spausdinti Spausdinti

Svetainės medis Žiniasklaida



2014 m. kovo 31 d.

Miškai – atmosferos sanitarai

Balsas.lt
2014 03 28

Miškai dengia apie 30 procentų Žemės sausumos ir yra vienas svariausių biosferos elementų. Tai vienas svarbiausių atsikuriančių gamtos išteklių. Jie svarbūs ne tik ekonominiu požiūriu kaip medienos ir kitų miško produktų šaltinis, bet ir ekologiniu požiūriu. Jie sugeria ir kaupia anglies dvideginį, kuris yra pagrindinis klimato šiltėjimo "kaltininkas". Miškai išskiria deguonį, kuris yra būtinas mūsų ir kitų gyvūnų išgyvenimui. Vienas lapuotis per sezoną pagamina tiek deguonies, kiek 10 žmonių suvartoja per metus, o anglies dvideginį augalai naudoja fotosintezei. Sugerdami jį miškai smarkiai prisideda prie kaistančios planetos vėsinimo ir kovos su klimato kaita.
Sausumos ir jūrų ekosistemos: miškai, durpynai, dirvožemis, vandenynai sugeria apie pusę žmogaus išmetamo anglies dvideginio kiekio. Būtent CO2 yra viena svarbiausių šiltnamio efektą sukeliančių dujų, kurios ir nulemia klimato šiltėjimą. Norėdami, kad CO2 surinkimas ir saugojimas būtų svarbi klimato kaitą mažinanti priemonė, turime rūpintis visame pasaulyje esančiomis natūraliomis CO2 saugyklomis.

Kirtimai kelia didelę grėsmę

Deja, pasaulyje kasmet sunaikinama apie 5,2 mln. hektarų miško. Dėl to nukenčia ne tik 1,6 mlrd. žmonių, kurių gyvenimai tiesiogiai priklauso nuo miško ir jame randamų gėrybių, bet ir sparčiai mažėja šių nepamainomų atmosferos sanitarų plotai. Grėsmingų mastų miškų kirtimai išlieka viena iš svarbiausių klimato šiltėjimo priežasčių. Dėl jų mąžta ir biologinė įvairovė. Sunaikinus miškus išnyksta daugybė gyvūnų, augalų rūšių. Tai Amūro leopardas, orangutangas, Sibiro tigras, raudonasis vilkas, dėmėtoji pelėda, taurusis sakalas, Atlanto lašiša, Port-Orfordo kedras, raudonasis kedras ir daug kitų.
Lietuviai myli ir puoselėja miškus. Pasak Aplinkos ministerijos Miškų departamento direktoriaus Valdo Vaičiūno, Lietuvos miškai tvarkomi pagal visame pasaulyje pripažįstamus darnaus miškininkavimo principus. Mūsų šalyje iškertama apie 60 procentų kasmečio prieaugio, kai sakysim, Skandinavijos šalyse šis rodiklis siekia 90 procentų. Per paskutinius dvidešimt metų Lietuvos teritorijos miškingumas padidėjo 2 proc. Dėl tausojančio miškų naudojimo ir miškų plotų didėjimo mūsų šalies miškuose kasmet sukaupiamas vis didesnis medienos tūris, didėja miškų ekonominė vertė ir jų potencialas. Tačiau nežiūrint to, Lietuvos miškams kaip ir ekosistemoms visame pasaulyje įtaką daro klimato kaita. Dėl šiltėjančio klimato keičiasi mūsų miškų rūšinė sudėtis, mažėja spygliuočių, ypač eglių. Šiltėjant aplinkai daugėja ekstremalių klimato reiškinių - uraganų, škvalų, sausringų laikotarpių. Tai sukelia vėjovartas, vėjolaužas, medžiai apsilpsta, juos nesunkiai pažeidžia mūsų kraštams nebūdingi, iš šiltesnių platumų atkeliavę kenkėjai. Šiltesnis Lietuvos klimatas jiems jau tinkamas veistis. Daugėja ir medieną pūdančių grybų, plinta medžių ligos. Lapuočiai medžiai ir mišrūs miškai tokias besikeičiančias sąlygas pakelia geriau ir yra atsparesni.

Lietuviškas miškas išliks

Nors Lietuvoje miškų gaisringumas vienas mažiausių Europos Sąjungoje, gaisrai išlieka viena didžiausių grėsmių miškams. Prognozuojama, kad didėjantis sausringumas lems dažnesnius miškų gaisrus, gausės išdegusių plotų. Dažnesnės audros ir škvalai didins vėjovartų mastus. Miškai nyksta visame pasaulyje. Anot Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos, pasaulio miškai 1990-2010 metais sumažėjo 135 mln. ha (plotas prilygstantis Mongolijai), nuo 4,168 iki 4,033 mlrd. ha. Daugiausiai miškų prarasta Pietų Amerikoje - 82,1 mln. ha., ir Pietryčių Azijoje - 31 mln. ha.

Sparčiausiai nyksta tropiniai miškai

"Nors klimatas kinta, atsiranda naujų grėsmių ir iššūkių, tačiau mūsų miškininkai ir miško savininkai nuosekliai ir kūrybingai dirba tvarkydami ir puoselėdami mūsų šalies miškus. Tikiu, kad tradicinis, kokybiškas Lietuvos miškas išliks ateities kartoms, džiugins mus ir prisidės prie klimato kaitos mažinimo", - tikina V. Vaičiūnas.

     
« Atgal | Į viršų Informacija atnaujinta: 2014 03 31
VĮ miškų urėdijos
Alytaus miškų urėdija
Anykščių miškų urėdija
Biržų miškų urėdija
Druskininkų miškų urėdija
Dubravos emmu
Ignalinos miškų urėdija
Jonavos miškų urėdija
Joniškio miškų urėdija
Jurbarko miškų urėdija
Kaišiadorių miškų urėdija
Kauno miškų urėdija
Kazlų Rūdos mmu
Kėdainių miškų urėdija
Kretingos miškų urėdija
Kupiškio miškų urėdija
Kuršėnų miškų urėdija
Marijampolės miškų urėdija
Mažeikių miškų urėdija
Nemenčinės miškų urėdija
Pakruojo miškų urėdija
Panevėžio miškų urėdija
Prienų miškų urėdija
Radviliškio miškų urėdija
Raseinių miškų urėdija
Rietavo miškų urėdija
Rokiškio miškų urėdija
Šakių miškų urėdija
Šalčininkų miškų urėdija
Šiaulių miškų urėdija
Šilutės miškų urėdija
Švenčionėlių miškų urėdija
Tauragės miškų urėdija
Telšių miškų urėdija
Tytuvėnų miškų urėdija
Trakų miškų urėdija
Ukmergės miškų urėdija
Utenos miškų urėdija
Valkininkų miškų urėdija
Varėnos miškų urėdija
Veisiejų miškų urėdija
Vilniaus miškų urėdija
Zarasų miškų urėdija
Valstybinių miškų vertė

ALIS
Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojų skaitliukai
     
© Generalinė miškų urėdija Sprendimas: Infoluitai
"pilk">Infoluitai