Generalinė miškų urėdija Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijaGeneralinė miškų urėdija
Kontaktai "Karštoji linija" Nuorodos Svetainės medis Neįgaliesiems
 
English version English version Versija neįgaliesiems Versija neįgaliesiems
Paieška
 
Struktūra ir kontaktai
Teisinė informacija
Veikla
Naujienos
Bendradarbiavimas
Žiniasklaida
Valstybiniai miškai
Informacija
Medžioklė
Paslaugos
Renginiai
Konkursai ir priėmimai į laisvas darbo vietas
Klausimai
AMEPS

Valstybės biudžetinė įstaiga
Smolensko g. 15, 03201 Vilnius
Tel.   (8 ~ 5) 273 4021
Faks. (8 ~ 5) 273 4004
El.paštas: info@gmu.lt
Juridinių asmenų registras
Kodas: 193257730

 
Pažinkime išskirtinius medžius

Žiniasklaida

Spausdinti Spausdinti

Svetainės medis Žiniasklaida



2015 m. rugpjūčio 6 d.

Miškuose akimirksniu didėja gaisrų pavojus

„Vakaro žinios“, Edita Siavris, 2015 08 06

Sinoptikams prognozuojant itin kaitrią savaitę miškų urėdijos ragina poilsiautojus itin atsargiai elgtis gamtoje, kad nesukeltų gaisrų. Pasak Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Meteorologinių prognozių skyriaus vyresniojo sinoptiko Vytauto Sakalausko, anksčiau nulijęs lietus „nulijo ir didesnį gaisringumą“, tačiau artimiausios kelios dienos situaciją pakeis. „Kol kas dvi dienas šalyje išsilaikys vidutinis gaisrų pavojus, tačiau drėgmė miškuose turėtų išdžiūti maždaug po 4 parų ir gali būti pasiekta IV gaisringumo klasė (didelis gaisrų pavojus)“, - sakė sinoptikas.

Generalinės miškų urėdijos (GMU) Miškų atkūrimo ir apsaugos skyriaus vedėjas Darius Stonis aiškino, kad gaisrui kilti pakanka ir paviršinio išdžiūvimo, nes ugnis gali plisti ir paviršiumi.
„Esant I gaisringumo klasei nebudima, tačiau dabar visoje Lietuvoje vyrauja III gaisringumo klasė, tik dalyje Kretingos ir Kuršių nerijoje vyrauja II klasė. Toliau tęsiantis karščiams, žinoma, augs ir gaisrų pavojus, didės ir urėdijų parengtis galimiems gaisrų atvejams. Atidžiai stebime poilsiautojų veiksmus miškuose. Esame pasirengę“, - sakė D.Stonis.
Jis atkreipė dėmesį, kad rugpjūčio 3 dieną Varėnos miškų urėdijoje vienoje girininkijų beveik vienu metu kilo 4 gaisrai, greičiausiai tai galėjo būti piktybinis atvejis, nes, anot D.Stonio, kad vienu metu kiltų tiek gaisrų, vien uogautojų, kurie galbūt neatsakingai palieka nuorūką, neužtektų.

„Degiausios teritorijos paprastai būna pušynai, tačiau daug įtakos galimam gaisrui turi ir gyventojų lankymosi miške dažnumas. Kur daugiau poilsiautojų, ir būtent neatsakingų poilsiautojų, ten didesnė ir gaisrų tikimybė“, - sakė GMU Miškų atkūrimo ir apsaugos skyriaus vedėjas.
Šįmet gaisrams gesinti Kuršių nerijoje gautas naujas gaisrinis automobilis, plaukiojantys siurbliai gaisrinėms mašinoms pripildyti.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento, Valstybinės priešgaisrinės priežiūros valdybos atstovė Laura Valauskienė „Vakaro žinias“ informavo, kad šiemet atvirosiose teritorijose jau kilo 3630 gaisrų, iš jų 172 kartus degė miškas, miško paklotė. Ugniagesiai gelbėtojai reaguoja į visus gaisrus ir dirba kiek įmanoma efektyviau pagal turimas pajėgas.

Šįmet daugiausia miško, miško paklotės gaisrų užregistruota Vilniaus (54 gaisrai), Utenos (34) ir Alytaus (28) apskrityse. Pagrindinės šių gaisrų priežastys, akcentavo L.Valauskienė, yra neatsargus žmonių elgesys su ugnimi (45 proc.), pašalinis ugnies šaltinis (27 proc.), žolės, ražienų, augalininkystės atliekų deginimas (4 proc.).
„Šalyje įsibėgėja javapjūtė. Šiemet kilo 19 gaisrų, jų metu buvo sunaikintas ar sugadintas traktorius, kombainas ar kita žemės ūkio technika (iš jų vasaros laikotarpiu - 11). Per javapjūtę ugnis padaro didelių nuostolių tiek ūkininkams, tiek žemės ūkio bendrovėms, nes nuniokoja brangią techniką ir pasėlius. Daugelio tokių gaisrų būtų galima išvengti, jeigu prieš išvykstant į laukus kombainai ir kita žemės ūkio technika būtų tinkamai paruošta“, - tvirtino L.Valauskienė.

     
« Atgal | Į viršų Informacija atnaujinta: 2015 08 06
ALIS
Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojų skaitliukai
     
© Generalinė miškų urėdija Sprendimas: Infoluitai
"pilk">Infoluitai